Ar XXI a. technologijos garantuoja asmenybės išugdymą?

Informacijos laisvė ir technologijų evoliucija atvėrė plačias duris šiuolaikinio žmogaus galimybėms sužinoti, patirti, patogiau gyventi ir būti lygiaverčiu globalios visuomenės nariu. XXI a. vaikai jau gimsta apsupti įvairių technologijų, todėl vis dažniau kyla klausimas, koks yra ir turėtų būti jų santykis, kaip vaikus veikia skirtingos vaizdo, garso ir rašto raiškos priemonės. Specialistai teigia, kad vis daugiau problemų kyla dėl tėvų negebėjimo sukurti balansą vaikų auklėjime, pasitelkiant technologijas.

Apie poveikį vaikų supratimui ir ugdymui sutiko papasakoti Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Sigita Burvytė, kuri taip pat yra ir VšĮ „Vaikų ugdymas“, įkūrėja.

- Vos gimęs kūdikis visko pradeda mokytis iš savo artimiausios aplinkos. Todėl didžiausia atsakomybė tenka jo tėvams, į ką labiausiai jiems reikėtų atkreipti dėmesį? Galbūt vaikystėje naudojus mažai skirtingų metodų, galima atsigriebti vėliau?

- Vaikų imlusis periodas yra maždaug iki 3-4 metų amžiaus, todėl jį reikėtų išnaudoti kuo efektyviau jų patirties kaupimui. Norint, kad jis netaptų vienpusišku žmogumi, būtina lavinti visus receptorius tolygiai, t. y. leisti kuo daugiau potyrių išbandyti. Mūsų aplinka yra dosni potyriams ir suvokimui ugdymui, todėl reikia sudaryti galimybes paliesti ir vaikščioti žole, pamatyti, išgirsti ir paliesti čiurlenantį vandenį, kuo daugiau su vaiku kalbėti.

Atlikau dviejų metukų vaiko stebėjimą, kurį tėvai nuo kūdikystės po kelias valandas palikdavo prie televizoriaus - animacinių laidų. Vaikas įprato stebėti statišką vaizdą, todėl jam ką nors pasakius ar išeinant iš jo regos lauko – jis tiesiog nereaguoja, neseka akimis. Vadinasi, pas jį labiausiai išlavintas regėjimas. Žinoma, norint jį sugrąžinti į normalų ugdymo kelią, kad išlavėtų ir kiti receptoriai, reikia daug darbo ir pastangų. Svarbiausia - perkelti į kitą aplinką: kalbėti, mokyti reikšti ir atpažinti jausmus, leisti potyrių patirtį sukaupti. Be abejo, ne tik televizorius gali slopinti vaiko supratimą. Vienas tėvelis trimečiui sūnui neskaitė pasakų, manydamas, kad jis dar jų nesupranta. Visgi, yra priešingai, reikia skaityti, daug kalbėti, net įsčiose vaiką nešiojant. Nes taip lavinama vaizduotė, kūrybiškumas ir apskritai, kalbėjimas su vaiku prisideda prie jo kalbos įgūdžių kūrimo. Dabar vis daugiau vaikai darželiuose sunkiai kalba, kadangi tiek jie, tiek su jais mažai kalbėjo, mažai patirties sukaupė, dėl to ir kalba jo neišlavėjusi. Televizija, įgarsintos knygelės, vaizdo žaidimai neatstoja natūralios aplinkos ir negali vaiko ankstyvosios suvokimo patirties sukurti.

- Šiuolaikiniai tėveliai yra skubantys ir užsiėmę, todėl dažnai televizorių ar kitas technologijas naudoja kaip pagalbininką, kai nori atlikti savo darbus ar nuraminti vaikus. Taip pat teisinamasi, kad šiuolaikinės priemonės suteikia žinias, pralinksmina ar net lavina gebėjimus. Ką rodo toks tėvų požiūris?

- Vienareikšmiškai pasakysiu - tai daroma dėl patogumo, tokių atvejų labai daug ir tik maža dalis tėvų nori tai pripažinti. Iš vaiko elgesio galima atpažinti, kiek laiko jis yra praleidęs prie televizoriaus - „nemokamos auklės“. Tėvai mano, kad tai atstoja jų buvimą, bet iš tikrųjų - silpnėja arba nyksta emocinis tėvų ir vaikų kontaktas. Tėveliai turi suprasti, kad reikia išbūti laiką su vaiku. Galiu drąsiai pasakyti ir pavyzdį iš savo šeimos: kai aš su savo trimis vaikais būnu daug laiko – viskas gerai, susikalbame, suprantame vieni kitus, tik mažiau laiko praleidžiame kartu ir jie reikalauja dėmesio visokiais būdais. Vadinasi, šeimose gali atsirasti susvetimėjimas, nenoras ir negebėjimas bendrauti, dalintis jausmais.

- Kaip manote, ar įmanoma užauginti vaiką be televizoriaus? Juolab, ar vaikas gali būti kitoks nei jo bendraamžiai, kurie jį žiūrėtų?

- Aš vėl pasidalinsiu pavyzdžiu iš praktikos. Mano konsultacijas lankė mama, kuri vaikui sukūrė skirtingų užsiėmimų kampelius namuose, kad jis turėtų skirtingas veiklas, kasdien vesdavosi vaiką į kiemą bei visiškai nerodė jam televizijos. Mamytė pastebėjo, kad jau 1,2 metų jos vaikas skyrėsi nuo bendraamžių - savarankiškumu, raumenų tonusu, smalsumu ir tyrinėjimu, gebėjimu užsiimti su savimi. Vaikams daug laiko praleidžiant prie televizoriaus ar kompiuterio, nukenčia organizmas kitų raidos aspektų sąskaita: socialinių, fizinio aktyvumo, emocinio pažinimo, raida stovi vietoje, vystosi vienpusiškas žmogus. Ta pati mamytė įkūrė būrelį visapusiškam vaiko ugdymui, naudodama žaidimus ir veiklas parsisiųstas iš užsienio. Ji pamatė, kad jos sūnus geba daugelį užduočių labai greitai atlikti ir imasi iniciatyvos, kiti vaikai nerodo susidomėjimo, laukia pagalbos arba kol padarys už juos, paduos, išspręs, parodys.

- Vadinasi, vietoje televizoriaus, geriau sodinti močiutę ar samdyti auklę?

- Vienareikšmiškai taip. Ir dar tas žmogus, labai svarbu, kad mylėtų vaikus, kalbėtųsi su jais. Pvz. jeigu auklės dažnai keičiasi, vaikas nespėja prisirišt prie to žmogaus, o kai nesusiformuoja prieraišumas, vaikas būna uždaras, ugdo pats save, neturi socialinių įgūdžių. Tiek auklės, tiek kiti su vaikais būdami žmonės, turi ne tik vežioti ar vedžioti vaiką, o rodyti, kalbėti, lavinti potyrius.

- Vis garsiau įvairių šalių mokslininkai kalba, kad vaikams reikia riboti ir kiek įmanoma vėliau pradėti leisti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Kaip manote, kodėl taip skelbiama ir kada vaikai turėtų susipažinti su jomis?

- Mano manymu, iki 3 metų vaikų gyvenime neturėtų būti nei televizijos, nei kitų informacinių technologijų, kadangi jos skirtos gauti informacijai, darbui. 4-5 metų vaikas, susipažinęs su technologijomis, sugebės ir kiek reikės išmoks su jomis dirbti. Iki 3 metų vaikas turi kaupti kitokią patirtį, paremtą visapusiškais potyriais: fiziniu aktyvumu, visų receptorių užaktyvinimu, gebėjimu reikšti emocijas, socialiai bendrauti, protauti. Dažnai tėvai nesupranta apie vaikų greitą prisirišimą prie technologijų. Taip nutinka todėl, kad išsiskiria adrenalinas dėl matomo greito rezultato. Tie, kurie daug sėdi, nesportuoja, nejuda, kad išveiktų, pašalintų adrenaliną ir atpalaiduotų emocijas, nejučia pradeda kartoti nevalingus judesius. Mažas fizinio krūvio kiekis žalingas žmogui, ypač jaunam, nes energija, emocijos ir įtampa kaupiasi juose, todėl kartais emocijos išreiškiamos agresija ar kitais veiksmais, nes kitaip nemoka to padaryti. Todėl dažnai tikrieji neigiami aspektai išryškėja daug vėliau, kaip pvz.: valios stoka, rizika priklausomybėms, negebėjimu nusistatyti prioritetų.

- Kaip manote, kas turi daugiau įtakos vaikų netinkamiems santykiams su technologijomis, tėvų įsitikinimas, kad vaikai yra labai savarankiški ar negebėjimas išmokyti vaikus paskirstyti savo laiko bei kontroliuoti jo praleidimą?

- Dėl valios ir savarankiškumo ugdymo yra atsakingi būtent tėvai. Jau 3-4 metų vaikui jie turėtų sudaryti sąlygas ugdytis valią. Viena mamytė pasakojo kaip 3 metų sūnui išjungia televizorių - riboja jo žiūrėjimą. Tai yra negerai, mama turi susitarti su vaiku, kiek laiko jis žiūrės televizorių ir vaikas pats turi suprasti bei sugebėti išjungti, nes taip buvo sutarta, o ne mama išjungti. Mama gali tik priminti ir pagirti už susitarimo laikymąsi. Valią ugdyti reikia ir galima sukuriant dirbtines situacijas, svarbu tam skirti dėmesio.

Kas liečia savarankiškumo supratimą, pirmiausia reikia apsibrėžti kas jis yra, nes pastebiu skirtingus jo suvokimus. Mamos sako, kad vaikas savarankiškas, kai pasakau susitvarkyti žaislus – jis susitvarko, bet ne taip turėtų būti. Jis pats turėtų suprasti, jog turi susitvarkyti. Savarankiškumas ir imlumas naudojantis informacinėmis technologijomis nėra svarbiausia sritis. Tėvai turi galvoti, kaip išmokyti apriboti laiką prie kompiuterio, naudoti pagal paskirtį. Nes imlumas tik vienoje srityje užima kitų parametrų laiką ir gali lemti vienpusiško žmogaus formavimąsi. Turi išmokti savarankiškai priimti sprendimus, spręsti konfliktus, susitvarkyti su savo emocijomis ir socialiais būdais jas išreikšti, labai daug parametrų yra.

- Kokie yra šiuolaikiniai tėvai bei jų formuojama aplinka vaikams? Galbūt jų turėta patirtis atskleidžia kai kurių dabar vyraujančių problemų priežastis?

- Alfa kartos vaikų tėvai pasižymi tam tikrais principais. Mano pastebėjimas – anksčiau buvo negausios šeimos, tėvai rūpinosi savo vaikais, daug ką jiems duodavo, padarydavo už juos ir dabar tie vaikai patys yra tėvai. Jie savo vaikams nemoka duoti, nes jiems duodavo, jie moka tik gauti, todėl laukia, kol jiems padės auklės, seneliai, institucijos. Dėl to iškyla reikalavimai pedagogams. Veda vaikus į darželį, nes patys nebūna, nemoka aukotis, todėl samdo prestižinę auklę ar renkasi išskirtinį darželį. Tada iš jų reikalauja, kad išmokintų vaiką visko išmokintų: kalbėti, protauti, reikšti emocijas. Dar viena paralelė, kurią stebiu – labai daug nusiskundimų, priekaištų pedagogams, auklėms, auklėtojoms turi šių laikų tėvai. Taip yra todėl, kad vaikystėje reikalavo daug iš tėvų: nupirk, padaryk, suteik, duok, todėl dabar reikalauja ir iš aplinkos. Išryškėjęs ir nemokėjimas pasakyti į akis, drąsos stygius ir kalbėjimas už nugaros bei pasitelkiant informacines technologijas. Jie neišmoko problemų spręsti iš savo tėvų, neišmoko pasakyti čia ir dabar kas jam nepatinka, neišdrįso pasakyti, parodyti emocijų. Tada problemas užslepia ir ieško palaikymo bei sprendžia per aplinkui. Tai mato jų vaikai ir kuria savo elgesio modeliukus.

- Kokia mūsų visuomenė turėtų būti ateityje, kokių piliečių ir problemų reikėtų tikėtis?

- Alfa kartos piliečiai (gimę XXI a.) turėtų būti labiau reaguojantys į vaizdus, skaitantys tekstus vaizdais, uždaresni, tiesioginį bendravimą pakeičiantys virtualiu bendravimu, mažiau emocionalūs, turintys žemesnį sąvokinį mąstymą. Skaitymas skatina ieškoti priežasčių, sąsajų, dėsningumų, o vaizdais jau viskas paduota, todėl bus neturintys vaizduotės, nesugebantys sukurti. Pvz. kai skaito pasaką, turi pats sukurti vaizdą, o jeigu mato filmuką – viskas yra sukurta, nereikia pačiam galvoti, nebereikia vaizduotės. Žmogus be vaizduotės ne toks kūrybiškas, geba dirbti tik pagal sistemą, tam tikras funkcijas. Todėl reikia kurti dirbtines sąlygas, kad jie būtų kūrybiški, nes kuriančių modelius ateities visuomenėje bus mažai, o vykdančių komandas - daug.

- Kaip turėtų elgtis būsimi tėvai, kad nepasiklystų šiuolaikinių technologijų pasaulyje ir išugdytų visapusiškus vaikus?

- Dabartinė būsimų tėvų karta yra viskuo besidominti, žingeidi, todėl jie turėtų padirbėti santykių plotmėje, susikurti gerais tarpusavio santykiais pagrįstą pagrindą, nes ugdymas geru pavyzdžiu labai svarbus. Taip pat, gerai žinoti vaiko raidą ir kokiu imliuoju periodu, kas ugdosi bei kokių reikia sąlygų. Suprasti, kad reikia dienos rėžime sudaryti galimybę vaikui fiziškai judėti, su juo bendrauti ir palikti vieną, kad mokėtų su savimi užsiimti, kurti emocinį ryšį, kalbėti apie jausmus, aptarti ir sukurti aplinką bei galimybes įvairiems potyriams. Svarbu ne už vaiką viską padaryti, o leisti pačiam vaikui, naudoti kūrybiškumą, paskatinti už tai. Dėl paskaitų ir mokymų tėvams - būtina suprasti, kad per prievartą, nieko negalima išmokyti. Todėl tėvai turi patys norėti būti atsakingais tėvais. Reikėtų skirti daugiau dėmesio rengimo šeimai dalyko integravimui švietimo institucijose, kur būsimi tėvai jau pradėtų domėtis, susipažintų su iššūkiais ir žinotų, kur ieškoti pagalbos.

Greta ALIŠAUSKAITĖ

17 Komentarai

Dėkui autorei už interviu. Turėjau galimybę patikslinti savo žinias šia tema. Tik mano nuomone, klausimai: "Kokie yra šiuolaikiniai tėvai bei jų formuojama aplinka vaikams? Galbūt jų turėta patirtis atskleidžia kai kurių dabar vyraujančių problemų priežastis?" ir "Kokia mūsų visuomenė turėtų būti ateityje, kokių piliečių ir problemų reikėtų tikėtis?" labiau tiktų kitai pokalbio temai. Taip pat galbūt reikėtų labiau akcentuoti klausimą "Kaip turėtų elgtis būsimi tėvai, kad nepasiklystų šiuolaikinių technologijų pasaulyje ir išugdytų visapusiškus vaikus?". Jis galėtų būti interviu pagrindu, siekiant sudominti skaitytoją. Šiaip, tikrai vertas paskaityti darbas.

Tikrai daug tiesos. Ir pati pastebėjau, kad dabar tėvai neturi laiko bendravimui su savo vaikais ir dažnai bendravimą pakeičia kompiuteris ar televizorius. Vaikai uždari, net būdami vienam kambary, mažai bendrauja vienas su kitu. Žaidimas - kompiuteris ir daugiau niekas neįdomu. geras straipsnis, reikėtų tėveliams paskaityti gal darys kažką kitaip.

Visu simtu procentu pritariu straipsnio autoriai, kad dalis teveliu per daug leidzia jau tokiems vaikiukams (3-4 m) sedeti prie televizoriu ar "minkyti" telefona. Pati auginu mergyte 2 metuku ir man net keista, taciau televizorius jai net neidomus, jinai mieliau leidzia laika su manimi virtuveje, nors televizorius buna ijungtas istisas dienas. Taip pat didele tiesa, taip pat is patirties, kad kuo daugiau praleisi laiko su vaikiuku, kuo daugiau su juo bendrausi, kuo daugiau skirsi jam demesio pasieksi pastebimu rezultatu. Mano mazoji lanko vaiku mokyklele kur su vaikiukais nuo 1.4 men.iki 2 metuku kartu su mamom piesia, lipdo, mokosi dalintis, bendrauja su vaikais ir t.t Tai as net kartais nustembu ka jinai padaro, jinai puikiai tvarkosi su visom uzduotim, puikiai pradejo sneketi nors jai tik 2, taciau jinai puikiai lipdo sakinukus iki 4 zodziu. Reziume ta, kad visos technologijos tokio amziaus vaikams tikrai dar nereikalingos

Visu simtu procentu pritariu straipsnio autorei, kad dalis teveliu per daug leidzia jau tokiems vaikiukams (3-4 m) sedeti prie televizoriu ar "minkyti" telefona. Pati auginu mergyte 2 metuku ir man net keista, taciau televizorius jai net neidomus, jinai mieliau leidzia laika su manimi virtuveje, nors televizorius buna ijungtas istisas dienas. Taip pat didele tiesa, taip pat is patirties, kad kuo daugiau praleisi laiko su vaikiuku, kuo daugiau su juo bendrausi, kuo daugiau skirsi jam demesio pasieksi pastebimu rezultatu. Mano mazoji lanko vaiku mokyklele kur su vaikiukais nuo 1.4 men.iki 2 metuku kartu su mamom piesia, lipdo, mokosi dalintis, bendrauja su vaikais ir t.t Tai as net kartais nustembu ka jinai padaro, jinai puikiai tvarkosi su visom uzduotim, puikiai pradejo sneketi nors jai tik 2, taciau jinai puikiai lipdo sakinukus iki 4 zodziu. Reziume ta, kad visos technologijos tokio amziaus vaikams tikrai dar nereikalingos

Sutinku su autpriu, jog tėvai leidžia vaikui pvz.: ilgai žiurėti televizorių tiesiog todėl, kad patys yra užsiėme, o televizorius yra kaip "nemokama auklė".

Televizija šiais laikais daugumai vaikų tapo vienintelis pasaulio suvokimo šaltinis. O kokį pasaulio suvokimą gali įterpti televizija vaikui ir kaip vaikas supras pamatytą medžiagą mes nežinome. Labai dažnai, netgi paklausius mamos, galime pastebėti tokį pasididžiavimą, kad jos vaikas kartoja multiplikacinio filmuko veikėjų tekstą. Na taip, galime nustebti, jeigu tikrai pažiūrėjus vieną ar du kartus tą patį multiplikacinį filmuką vaikas iš savo atminties gerai prisimena vieno iš veikėjų žodžius. Tačiau jeigu vaikas peržiūrėjo iš nuobodulio šį multiplikacinį filmuką daugelį kartų ir todėl gerai žino multiplikacinio veikėjo žodžius, kad netgi cituoja vadinasi jis peržiūrinėja tą patį vaizdą daug kartų, o mes puikiai žinome, kad vaikui reikia naujoviškų potyrių. Todėl pilnai sutinku su autorių nuomone, kad „nemokama auklė" netinka auklėti ir mokinti vaikus.

Iš tikrųjų man ši tema yra labai skaudi...pati auginu dar metukų neturinčią dukrytę ir vienavertus suprantu tėvus, besiteisinančius laiko ar finansinių galimybių stoka ir dėl to nemažą laiką paliekančius savo vaikus prie televizoriaus ar kompiuterinių technologijų..žinoma, nemanau, kad tai yra gerai, ar kad tai netrikdo vaiko vystymosi. Mano manymu, svarbiausia yra mokėti teisingai panaudoti įvairias technologijas, žinoti kokio tipo informaciją ar filmukus galima rodyti vaikams ir kiek laiko galima tokiai veiklai skirti, ir tuomet nebus nei žalos vaikui, nei vaiko santykiui su tėvais bei kitais šeimos nariais.Remdamasi savo patirtimi, galiu pasakyti, jog stengiuosi kuo mažiau naudotis technologijomis būdama su vaiku, tačiau kartais manau, kad tai yra netgi naudinga. Esu atradusi įvairių visai neblogų lavinamųjų filmukų su užduotėlėmis ir nemanau, kad darau kažką blogai. Asmeniškai man svarbiausia yra režimas, sudarytas veiklos grafikas, kad visko būtų su saiku ir jokia veikla nedarytų žalos mano vaikui ir mano santykiui su juo.

Pritariu autorės mintims. Liūdna, kad šiais laikais dauguma tėvų savo vaikus "užima" televizoriumi bei kompiuteriu, skirdami vos 7 minutes per dieną savo laiko. Galbūt to priežastis yra tai, jog tėvams taip elgtis yra lengva ir paprasta. Vaikai paliekami televizoriaus ir interneto "globojami", o tokiu būdu tėvai gali ramiai užsiimti savo reikalais ir rūpesčiais. Bet ar gi ne vaikai turėtų būti pats svarbiausias ir reikšmingiausias rūpestis tėvų guvenime...? Galime tik viltis, jog "turėtų būti" laikui bėgant bus pakeista į "yra".

Labai teisingos mintys. Liūdina mintis,kad tėvai renkasi lengviausia kelią - duoti telefoną, ar plančetę, tam,kad vaikas užmigtų, vietoje pasakos ar lopšinės.

Nei televizorius, nei kompiuteris neatstos dėmesio, kurį vaikas turėtų gauti iš tėvelių. Gaila, nes dažniausiai laikas, kurį vaikas praleidžia prie išmaniųjų aparatį, yra niekaip nekompensuojamas. O, kas baisiausia, dažnai filmukų ar programėlių turinio tėveliai nepažiūri, įjungia vaikams bet ką, o kai kurie filmukai skatina smurtą, žiaurumą ir t.t.

Kompetentingi atsakymai į pateiktus klausimus. Aktuali tema, tačiau labai liūdinančios mintys, kad tėvai, norėdami užsitikrinti ramybę, leidžia vaikams, net kūdikiams, laiką praleisti su išmaniąja technika. Ramybė bus, tačiau nei santykio, nei jausmų, nei meilės nebus. Jau nekalbant apie visapusišką asmenybės ugdymą/si. Gal stipriai pasakiau, tačiau, kaip sako gerb. doc. Sigita, vaikas viskam imlus iki 3 - 4 metukų. Netaupykim savo dėmesio, laiko, ypač laiko vaikams. Vaikai užaugs ir gali atsitikti taip, kad mums jų gyvenime nei santykio, nei laiko taip pat gali nelikti...

Labai gerai apibūdintas televizorius "nemokama auklė". Tėvams yra žymiai paprasčiau atlikti namų ruošos darbus, kai vaikas prilipęs prie televizoriaus. Žinoma, negalima sakyti kad tai visiškai nelavina - mano sūnėnas (4m) supranta ir kalba ne tik lietuviškai, bet ir angliškai bei rusiškai. Kalbas jis išmoko žiūrėdamas filmukus televizoriuje ir plančetiniame kompiuteryje. Tačiau vistiek neramu, kad augant jis labiau bus prilipęs prie technologijų ir turės bendravimo sunkumų.

Šis straipsnis patvirtina taisyklę, kad priežasčių reikia ieškoti savyje. Nes nuo mūsų pačių priklauso, kokie bus vaikai. Tad prioritetu laikant karjeros ir finansinius dalykus, nukenčia vaikai. Šiuolaikiniai tėvai vietoj to, kad daugiau laiko praleistų su vaikais žaisdami ir patirdami buvimo kartu džiaugsmą yra įsisukę į ekonominių problemų sūkurį. Bet vaikams juk yra labai svarbus suaugusiųjų pavyzdys. Technologijas, kurios supa mus, manau reikia labiau išnaudoti mokymuisi, žinių gavimui, akiračio praplėtimui, informacijos vizualizavimui. Bet asmenybės ugdymui svarbiausia yra šeima, ne technologijos. Nes šeima yra tokia ugdymo institucija, kuri garantuoja stabilų gyvenimo pagrindą (socialinę gerovę) bei asmenybės augimą (siekį gauti ne tik materialinių, bet ir dvasinių gėrybių).

Tėvai turi kontroliuoti ir prižiūrėti, ką vaikas žiūri, klauso ir ieško internete. Vaikai nevisada gali atskirti kokia informacija yra kenksminga, o kokia ne, tad tik tėvai gali tai bent dalinai kontroliuoti, nes nuo pačių technologijų jau niekur nepabėgsi.

Sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms, jos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Darbo našumo prasme galima įžvelgti privalumų. Tačiau dabar jau nuo mažų dienų vaikai taip pat tampa "neatsiejami" nuo technologijų poveikio. Asmenybės tai neišugdys. Kad formuotųsi asmenybė, vaikas nuo mažumės turi tyrinėti, jausti, matyti realia aplinką, socializuotis visuomenėje, mokėti reikšti savo emocijas, skirtų realybę nuo prasimanymo.

Šiuolaikinės technologijos diktuoja mūsų gyvenimo būdą. Nuo mažens vaikai jau laiko rankose išmanųjį telefoną, dar nemoka skaityti, skaičiuoti, bet jau naršo telefone. Tai neturėtų būtį vienintelis vaikų laisvalaikio praleidimo būdas. Tėvai turėtų atidžiai stebėti, analizuoti ir daryti išvadas, kas vaikui daro teigiamą įtaką ir kas neigiamą.

neribojama prieiga prie technologijų, be priežiūros, yra rizikingas sprendimas. Tai ką vaikas girdi arba skaito ankstyvame amžiuje stipriai lemia jo asmenybęm, todėl pradžioje, asmenybės formavimo ištakose, vaiką pasiekianti informacija turi būti stipriai filtruojama.

Komentuoti

Filtered HTML

  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Leidžiamos HTML žymės: <a> <em> <strong> <cite> <blockquote> <code> <ul> <ol> <li> <dl> <dt> <dd>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
CAPTCHA
Klausimas, skirtas patikrinti ar esate žmogus ir išvengti automatinių komentuotojų.