Dalyviams iškilę klausimai po paskaitų ciklo vaikų ugdymo klausimais “Žilvičio“ lopšelyje – darželyje

1. KLAUSIMAS. Kaip išgyvendinti nuolatinį atsakymą „NE“, ko bepaprašytum, ką besakytum, ar gražiuoju ar piktuoju, vis tiek –ne, ne, ne...

ATSAKYMAS. Turiu 60 metų amžiaus draugę, Onutę, kurios paklausus: „ar Tavo vardas Onutė?“, sulauksi atsakymo „NE“, o paskui: „“Taip, aš – Onutė“. Taip ji elgiasi jau 57 metus.

Nekalbėsiu apie tai, kaip Jūs vaikui tokį įprotį suformavote, o patarsiu, kaip bandyti jį išgyvendinti. Vaikui reikia klausimus ir pasiūlymus ar paliepimus užduoti taip, kad jis negalėtų sakyti „ne“, o jeigu pasakytų, patirtų tokio savo pasakymo neigiamas pasekmes. Pvz.: Į klausimą: „Ar nori šokolado?“, vaikui atsakius: „ne“, suvalgai pati. Į klausimą: „ar nori žiūrėti filmą?, atsakius: „ne“, tai reikštų, kad filmą žiūrėsi kitą kartą, kai iš karto pasakysi: „taip“. Į priminimą: „pažaidus žaislus reikia sutvarkyti“, vaikui atsakius: „ne“, vadinasi ir pasakėlei prieš miegą – ne. Bet į vaiko „ne“ atsakius savuoju „ne“, reikia savo žodžio laikytis 100 proc. Vaikas savo kalbą pradės kontroliuoti tik po nuoseklaus Jūsų darbo, kuris truks tiek laiko, kiek Jūs jam leisite sakyti „ne“.

KLAUSIMAS. Kaip išmokyti vaiką nemeluoti?

ATSAKYMAS. Melavimas yra lengviausias būdas išvengti nemalonumų ar bausmės už blogą elgesį. Meluoti vaikui yra naudinga tik kvailesniam už save, nes protingas melą supranta ir tai bus dar viena priežastis nubausti. Reikia bausti ne už nusižengimą, o už melą. Vaikas nusižengia arba netinkamai pasielgia iš nežinojimo ar nepatyrimo. Pvz.: jis sudaužė krištolinę vazą ar sukarpė rankų darbo staltiesę, reikia paklausti, kas tai padarė ir pažadėti nebausti jeigu prisipažins. Vaikui prisipažinus paaiškinti, kad taip elgtis negalima. Neprisipažinus bausti dvigubai: ir už blogą elgesį, ir už melavimą.

DALYVIŲ KOMENTARAS. Esu labai dėkinga už suteiktą galimybę patobulinti savo įgūdžius auginant savo 3 berniukus. Paskaitų pabaigoje įgijau drąsos kalbėti, išsakyti savo mintis. DIDELIS AČIŪ.

2. LAIMOS IR ARTŪRO ATSILIEPIMAS. Tapome kantresni, žinome, ką darome neteisingai, žinome, ką reikia keisti mūsų auklėjimo metodų taikyme ir pasirinkime. Pradėjome daugiau analizuoti savo elgesį vaiko atžvilgiu. Suteikėte šansą nedaryti sistemingų auklėjimo klaidų! Sunkūs klausimai ir problemos bus ateityje, o ieškodami jų sprendimų ir atsakymų žinosime į ką kreiptis!

KONSULTANTĖ PASTABOS. Būsimas problemas galima įvardinti. Juk vaikus auginame ne pirmieji ir ne paskutiniai. Problemų sprendimui reikia pasiruošti. Geriausiai problemoms užbėgti už akių, negu jas spręsti tada, kai jos subujoja! Siūlau neprarasti kontakto.

Ačiū, mūsų ištvermingajai šeimynėlei už aktyvumą, pakantumą, domėjimąsi ir palaikymą.

P.S. Jūsų staigmenėlės labai sušildė mūsų paskutinį susibūrimą.

3. KLAUSIMAS. Kodėl berniukas (5 m.) mėgsta daryti betvarkę? Pvz.: sesė (3,5 m.) sudėlioja dėliones, tai prieina brolis ir rankomis, tarsi minkydamas tešlą, ją suardo. Arba suardo mamos sulankstytus, bet dar į spintą nesudėtus drabužius, sako- tai vėtra arba fejerverkas. Arba sustato mašinas, gražiai žaidžia, bet staiga užeina didelis vėjas arba avarija – tada visi žaislai griūva į vieną krūvą ir rankomis „minko“. Ar stabdyti neįsisiūbavus, ar nestabdyti jo fantazijos?

ATSAKYMAS. Griovimas, laužymas ir kitokio pobūdžio destrukciniai veiksmai gali virsti įpročiu ir kenkti tolimesniame gyvenime. Jeigu tai tampa įpročiu, asmenybės struktūros dalimi, tai užaugę tokie žmonės būna viskuo nepatenkinti, siekiantys destrukcijos, siekiantys ne kurti, bet griauti, tokie žmonės vadinami anarchistais. Reikia skatinti kūrybą, o ne griovimą. Noras griauti gali būti padiktuotas televizijos filmų arba noro dominuoti prieš savo sesę. Vaizduotės lavinimas yra labai gerai, bet reikia vaizduotės lavinimą nukreipti kita linkme – pozityvios kūrybos. Tam reikalinga ieškoti raktų ir tuo būtina užsiimti jau dabar, kuo anksčiau pradėsite korekciją, tuo didesnė tikimybė pasiekti veiksmingesnių rezultatų.

KLAUSIMAS. Berniukas (5m.)- namuose drąsus, vadovauja, garsiai kalba, darželyje – tylus, mažai bendrauja, turi tik vieną draugą (kuris yra nesusikaupęs, išdykauja, keikiasi ir su kuriuo niekas nenori bendrauti), o krepšinio, Kalėdų šventėje, kurioje dalyvavo labai daug vaikų, visiškai nenori būti, dalyvauti estafetėse, verkia. Kas tai? Nepasitikėjimas savimi? Kaip įskiepyti pasitikėjimą? Juk namie yra ir giriamas, ir visokių emocijų būna, kaip ir kiekvienoje šeimoje.

ATSAKYMAS. Toks vaiko elgesys susiformuoja, kai vaikas yra per daug globojamas, kai jam nebuvo sąlygų bendrauti su kitais vaikais ir suaugusiais. 90 proc. žmogaus elgesys susiformuoja iki 7 metų. Vadinasi Jūs ugdant sūnaus savarankiškumą 5 metus pavėlavote, bet Jums liko dar 2-3 metai. Todėl reikės nemažai pastangų ir išradingumo, kad vaikas taptų savarankiškas ir pasitikintis savimi. Reikia ieškoti būdų ir situacijų, kad vaikas turėtų galimybę pabūti su kitais vaikais, pažaisti. Gal galite palikti pas draugus ar gimines, kurie turi vaikų, keletą valandų, kad jie turėtų galimybę pabendrauti ir pažaisti vieni. Gal pavyks susitarti, kad galėtų permiegoti vieną naktį pas Jūsų draugus, giminaičius ar senelius. Kad vaikas įgytų pasitikėjimo savimi bendraudamas su svetimais ar mažai pažįstamais vaikais, turėtumėte ieškokite galimybių vaikui to mokytis tam tikrose jam naujose aplinkose. Taip pat pasikliaukite savo asmenine patirtimi. Tam reikalingos atitinkamos situacijos, kuriose jis galėtų lavinti savo įgūdžius.

4. KLAUSIMAS. Išmokau įvardinti vaiko emocijas, padėti jam pačiam įsivardinti savo emocijas, parodyti vaikui jo veiksmų pasekmes, geriau jį suprasti. Norėčiau daugiau sužinoti, kaip vieningai auklėti vaikus?

ATSAKYMAS. Daugumoje tėvo ir motinos požiūriai į vaikų auklėjimą yra skirtingas dėl šių priežasčių:

1. Todėl, kad tėvas - vyras, o mama – moteris. Motina rūpinasi, kad vaikas būtu pavalgęs, šiltai aprengtas ir viskuo patenkintas čia ir dabar. Tėvas daugiau vertina vaiko pasiekimus, kurie jam gali praversti ateityje. Todėl tėvas dažnai savo vaikui stengiasi „apsunkinti“ gyvenimą dabar, kad jam būtu lengviau ateityje.

2. Vaiko tėvas ir motina atėjo iš skirtingų šeimų ir į daugelį gyvenimo situacijų žiūri skirtingai.

IŠVADOS:

  1. Reikia stengtis vienam kitą suprasti, t. y. suprasti vyro ir moters prigimtį.
  2. Reikia šiuo klausimu diskutuoti, gerbiant vienam kito požiūrį.
  3. Bergždžias darbas bandyti vienam kitą perauklėti. Reikia pagal savo supratimą auklėti vaiką, žinant, kad tas Jūsų kūrinys bus kažkieno vyras ar žmona ir į savo šeimą atsineš tuos įgūdžius, kuriuos įgis Jūsų šeimoje.

5. KLAUSYTOJŲ ATSILIEPIMAS. Iš seminarų sėkmingai panaudojau žinias apie „Šaunuolį“; vaikas turi mokėti pats prisiimti atsakomybę; išmokom susitvarkyti; bandom ugdyti savarankiškumą; nustatom ribas.

6. KLAUSYTOJŲ ATSILIEPIMAS. Sėkmingai panaudojau žinias apie „Šaunuolį“; apie ribotą gyrimą; savistabos ir savikontrolės ugdymą; problemos įvardinimą ir jausmų išsakymą.

Komentuoti

Filtered HTML

  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Leidžiamos HTML žymės: <a> <em> <strong> <cite> <blockquote> <code> <ul> <ol> <li> <dl> <dt> <dd>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
CAPTCHA
Klausimas, skirtas patikrinti ar esate žmogus ir išvengti automatinių komentuotojų.