Globa ir iššūkiai

Forums: 

Dažniausiai minima Vakarų civilizacijos problema – mažėjantis gyventojų skaičius. Vaikai – deficitas. Dabar dažnai vieną vaiką globoja ir auklėja du tėvai ir keturi seneliai, darželio auklėtojos bei vaikų teisių gynimo specialistai. Globos – per akis, todėl dauguma vaikų auga nesavarankiški, išlepę, fiziškai silpni, ligoti, protiškai atsilikę, neturintys valios ir elementarių veiklos įgūdžių.

Kas laukia visuomenės, kurios piliečiai turės tik tokias savybes? Kaip keisti padėtį?

Čia turėtų būti didelis vyrų vaidmuo. Vyrai turėtų dėti pastangas įtikinti moterį pagimdyti mažiausiai tris vaikus. Kiekvienam iš mūsų brolis ar sesuo yra iššūkis, nes viskuo reikia dalintis, pradedant meile, baigiant šokoladu. Be to, su broliais ir seserimis reikia rungtyniauti, kad užsitarnautume tėvų pagyrimą, meilę ir šokoladą.

Ypač daug iššūkių patiria ir labiausiai grūdinasi jauniausias. Vyresnieji – stipresni, gudresni ir užuot globoję, skriaudžia, o dalina ne po lygiai, o broliškai, t. y. vyresniam – daugiau. Jauniausias trečias brolis atsigriebia tik pasakose.

Šiuolaikinę moterį ne kiekvienam pasiseka įkalbėti gimdyti tris vaikus, todėl tam vieninteliam turimam vaikui reikia sukurti dirbtinių iššūkių.

Padiskutuokime.

Visiškai sutinku su nuomone, kad vienas vaikas - ne vaikas, tai pasaulio bamba, o jei aplink sukasi tokie patys centrai gali laukt susidūrimų ir sprogimų, o ne susijungimų. Vienturčiai dažnai būna egoistai, savanaudžiai, pavydūs, vienišiai (nors dar nesutikau nė vieno kuris tai pripažintų :) - žodžiu lengvoj formoj kitokie, aišku būna ir didelėj šeimoj visokių. Dėl ko arabų šalyse pilna savižudžių, jie po mirties šlovinami kaip didvyriai, ar įsivaizduojate, kad koks nors belgo ar prancūzo vaikas taip pasielgtų - neee, jo niekas nešlovintų, jo labai gailėtų, nes tas vaikas vienas VIENINTELIS, jis saugomas, globojamas. Norėt didelės šeimos turi tiek vyrai, tiek moterys, kas iš to jei moteris prigimdys vaikų jų nenorėdama, vaikai tikrai nesijaus laimingi. Kodėl šeimos nenori turėt daug vaikų? pinigai tikrai ne pirmoj vietoj (jų niekada nebūna gana) paprasčiausiai, manau, kad kaltas egoizmas - nenoriu rūpesčių, nenoriu problemų :) ar kuri šeima turinti daugiau nei 2 vaikus pajuto, kad su šeimos padidėjimu prisidėjo pakvietimų į svečius? ar nepajuto gailesčio ir užuojautos pilnų akių iš aplinkinių vaikštant parduotuvėje? (atseit vargšeliai tiek vaikų prisidirbo), o gal kavinėj labai laukiamos didelės šeimos, kur geriau neimti, neliesti, nebėgioti... mes tapom egoistais, deja... tingim svogūnus ant palangės augint, o čia vaikus - dar daugiau darbo

Iš dalies sutinku su čia išsakyta nuomone, tačiau kodėl pamirštame kur mes gyvename. Pirmiausiai šiais laikais visi džiaugiasi kas turi darbą ir be abejo bijo jį prarasti. Sakote pagimdyti ne vieną vaiką, gal ir galima, kodėl gi ne. Tačiau kaip tuos vaikus išlaikyti, auga vaikai auga ir poreikiai. Atlyginimai maži, už vaikus gauna centus. Kodėl visi pamiršta, kad vaikas tokia pati būtybė, kaip ir suaugęs, jam reikia pradedant dantų šepetėliu, pasta.....Kas liečia globa.Taip, globoja ir seneliai ir tetos, dėdes, kartais ir kaimynai, nes mamai ir tėčiui reikia dirbti, kad galėtų uždirbti pinigėliu vaiko poreikiams. Visi gerai žinome kainas, kas kiek kainuoja. O gal prigimdyti vaikų, pačiai mamai auginti, gauti socialinę paramą ir vos galą su galu sudurti ar geriau auginti vieną vaiką ir deramai tenkinti jo preikius, turint darbą ir padedant seneliams.

Žinoma būtų puiku jei valstybės politika, būtų nukreipta į gimstamumo skatinimo sritį. Tada būtų lengviau susilaukti palikuonių, juos tinkamai išauklėti. Tikriausiai vaikų padaugės tik tada kai pakaks pinigų juos tinkamai išlaikyti. Protingi tėvai negimdo kelių vaikų neturėdami pinigų jo poreikiams patenkinti. Tačiau pinigų trūkumas ne vienintelė problema, juk vakarų šaliss tokios ekonominės problemos neslegia, o jie vis tiek gimdo vis mažiau ir mažiau atžalų. Manau, kad taip yra dėl susiformavusių visuomenės normų. Vaikai įpareigoja, atima daug laiko ir lėšų. Žinoma turint brolį ar seserį augti yra kur kas smagiau ir naudingiau vaiko vystymuisi. Neabejotinai tokiems vaikams bus lengviau prisitaikyti visuomenėje, bus smagiau gyventi turint artimą žmogų. Tačiau juk žmonės skaičiuoja ir paskaičiavę dažniausiai nusivilia, nes supranta, kad antro vaiko jie susilaukti tiesiog negali.

Auginti vieną vaiką šeimoje tikrai negerai, tiek vaiko, tiek tėvų, tiek valstybės atžvilgiu. Daugeliu atveju vienturčiai vaikai auga egoistais, nemokančiais bendrauti, mylėti, užjausti ar padėti.Manau du vaikus užauginti gali, ir turi užauginti kiekviena šeima,nežiūrint į materialinę ir socialinę padėti.o kas liečia daugiau vaikų...,Žinoma gerai, kai auga trys ar daugiau,bet ne kiekviena šeima gali tam ryžtis.Tėvų apsisprendimą lemia musų šalies ekonomine padėtis, visuomenės požiūris į daugiavaikes šeimas,ir žinoma šeimos finansinė padėtis.Manau gerai, kai yra kitų globėjų,senelių ar giminaičių,kurie gali padėti šeimai auginant ir auklėjant vaikus,o jei jų nėra?...visuomenės ir valstybės pagalbos prašyti ne išeitis,o be to ne paslaptis, kad dažnai į pagalbos prašymą gali gauti gan nemalonų atsakymą,-nereikėjo prisidirbt vaikų, jei nesugebi jais pasirūpinti.O deramai pasirūpint nori visi tėvai,tačiau juk būna visko, ir bėdų ir nelaimių, ir nenumatytų išlaidų,o ir vaikų auklėjimui kartais pritrūkstama laiko,nes tėveliai lekia, skuba,turi dirbt ,kad tik duonos namuose netruktų....

Manau iššukių vaikams pakanka. Nors augina tėvai ir seneliai, vaikas bando įsitvirtinti, o tai nėra lengva. Tiek skirtingų auklėjimo būdų, požiūrių, išbandymų. Vaikas visuomet nori gauti, to ko jis nori, todėl jis mokosi, kaip iš kiekvieno šeimos nario gauti ko nori. Suaugę nėra lengvai manipuliuojami, nebent jiems nerūpi jų vaikai. Todėl vaikui tenka susidurti su frustracijomis ir mokytis jas išgyventi bei iš jų mokytis. Tobulinti savo manipuliacijas, bet tuo pačiu ir suprasti kas priimtina šeimoje ar konkrečiam šeimos nariui, kas ne. Vaikas mokosi įvairių vaidmenų: mokosi pabūti brandus ir nusileisti, mokosi palaukti, mokosi susitarti, mokosi kovoti dėl savo negalvodamas apie kliūtis ir t.t. Labai svarbu, kad vaikas praleistu daug laiko su kitais vakais, manau tada vaikas mokosi panaudoti, tai ką išmoko namuose. Ar net susitvarkyti su tokiomis situacijomis, kai vaiką pastumė. Tuomet sprendžia, kaip jam elgtis, atsilyginti tuo pačiu, pasiskųsti tėvam, ar žaisti toliau kitoj vietoj. Manau vaikui pakanka veiklos ir be dirbtinių problemų. Kaip tik norisi vaiką mokyti būti ramiam ir mąstyti ko jis nori, kol visas pasaulis lekia paskui madą ar dar kažką.

Sutinku su parašyta nuomone. Bet vaiką pagimdyti manau daugeliui nėra problema, bet vaiką užauginti ir jį teisingai išauklėti čia yra didesnė problema. Matant situaciją Lietuvoje vaiko auginimui nėra labai palankios sąlygos, todėl daugelis džiaugiasi bent vieną vaiką sugebėję užauginti, išauklėti ir išleisti į teisingą ir dorą gyvenimą.

Sutinku su ta nuomone, kad reikia pagimdyti bent po tris vaikus, ir kad tėvai patys juos augintu, lavintu, žiūrėtu. Bet pasižiurėkime kiek tėveliai gauna dikretiniu pirmus metus 70proc. kitus metus vos 40proc. kas čia yra? kas norėtu tokiom sąlygom gimdyt daugiau vaiku? viena pagimdo užaugina ir tuom džiaugiasi. Padidintu pajamas dikretines tikrai daugiau moterys pradėtu gimdyt.

Žinoma, kad vienas vaikas šeimoje - pasaulio bamba, tad jei yra galimybė, geriau turėti bent keletą vaikų. Tačiau Lietuvoje situacija iš tikrųjų ne pati palankiausia - aš pati auginu vaikelį, gyvename iš vyro atlyginimo (nes mano gaunamų 70% nuo minimalaus atlyginimo nepakanka nei mokesčiams susimokėt). Labai noriu antro vaikučio, tačiau nežinau, ar tas pasiryžimas ilgam... Akivaizdu, kad Lietuvoje trūksta vietų, kur būtų laukiamos šeimos su mažais vaikais, o ir aš ne iš tų, kurie rėkiantį vaiką neštųsi į teatrą ar kavinę ir apsimestų, jog "niekam netrukdom". O gal galėtų būti pramogų, kur mes iš tikrųjų jaustumėmės gerai?... Nes iki šiol aktyviai dalyvavusi įvairiose veiklose dabar tiesiog sėdžiu namie ir jaučiuosi nelaukiama. Kas baisiausia, kad gal ne tik jaučiuosi. Bet ir esu nelaukiama, nes turiu mažą vaikutį? Kas bus, kai vaikų bus daugiau?

Na mano nuomone nesvarbu kiek šeimoje yra vaikų, svarbiausiai jais tinkamai pasirūpinti. Išties gražu kai šeima ali leisti sau turėti kad ir dešimt vaikų gražu didelė šeima, tačiau paprieštarausiu nuomonei ir su tiksiu su anksčiau išreikštomis nuomonėmis kad auga vaikas auga ir jo poreikiai. Todėl visų pirma turėtume pasigilinti į visą valdžios biurokratinį variklį. Daugelis asocialių moterų deje vaikus laiko šalia savęs kaip prekes, vien todėl kad gauna pašalpą, kurią išleidžia kitiems reikalams. Palyginimas aišku šlykštokas bet šiuo metu valstybė visai nesirūpina savo piliečiais. Žmonės priversti emigruoti. Na o ir keliaujant, juk išvažiuoja užsidirbti jei daug keliaus su didele šeima daug išleis tai kokia nauda? Todėl šiame laiko tarpsnyje žmonės tampa sėslūs apsistoja kažkurioje šalyje gyventi ir dažniausiai vaikų turi vieną ar du. Gal jei pagerėtų gyvenimo kokybė tuomet pasikeistų požiūris tačiau kol kas ne visi išgali dorai ir tinkamai pasirūpinti vos vienu vaiku, ka jau kalbėti apie 3 ar diaugiau. Na o senelių ar artimųjų globa ne visada būna per nelyg globėjiška - lepinanti.

Kiekvienu atveju yra ir pliusų, ir minusų. Reikia juos įvertinti. Vieniems labiau priimtina auginti pametinukus, kitiems atrodo, kad šioks toks laiko skirtumas yra būtinas, nes mamai po gimdymo reikia pailsėti ir atsigauti. Gerbtina ir tokia pozicija, kai tėvai pasiryžta auginti vaikus, kurių gimimą skiria didelis amžiaus skirtumas, jie tiesiog nori auginti kiekvieną vaiką kaip vienturtį. Aš siūlyčiau tėvams pagalvoti apie save, kaip jie patys įsivaizduoja savo šeimą, kokią turi jos viziją. Taip ir bus geriausia.

Dabartinė Lietuvos socialinė politika mažai orientuota į šeimą, o ypač į gausesnę.Daugiavaikėms šeimoms visuomenė dažnai klijuoja etiketes( asociali, neapsišvietusi kontracepcijos klausimais, vaikus gimdanti dėl pašalpų ir pan.) Žiniasklaida taip pat prisideda prie neigiamo daugiavaikės šeimos įvaizdžio formavimo. Akivaizdu, kad tokia visuomenė, kurioje daugiavaikės šeimos socialinis statusas yra žemas, yra pasmerkta mažėjimui. Būtina keisti visuomenėje nusistovėjusias nuostatas ir sudaryti palankesnes ekonomines, socialines sąlygas šeimoms, auginančioms vaikus.

Nereikėtų suversti visos kaltės ant moters pečių. Turbūt didžiausia priežastimi kodėl gimstamumas mažėja galime laikyti lėšų stygių. Kuri moteris norėtų, kad jos vaikui konors trūktų. Galima teigti, kad šiais laikais turėti daugiau nei vieną vaiką yra prabanga. Išlaikyti didelę šeimą darosi vis sunkiau ir sunkiau, kai mūsų šalyje pragyventi darosi vis sunkiau ir sunkiau.

Tikra tiesa, kad vienas vaikas seimoje - kaip sako ne vaikas. Bet is kitos puses pasigimdyti vaika yra is tiesu nesunku. Bet neuztenka to, kad vaikas isvystu pasauli, jam reikia salygu, kad viskuom butu aprupintas. O dazniausiai daugiau nei viena vaika seimai islaikyti, kai yra dabar mazi atlyginimai ir dideles kainos yra be galo daug kam sunku. Zmones tiesiog bijo, kad turedami daugiau vaiku negales suteikti vaikui visko, ko jam reikes. Meiles vien neuztenka. Delto ir nedrista ir daug galvoja pries priimdami sprendima tureti antra ar trecia vaika. As pati turiu 1.7 men skirtuma tarp vaiku ir esu be galo laiminga, matydama kaip jie kartu bendrauja, zaidzia, viskuom dalinasi. Ir kai uzaugs manau bus i ka atsiremti ir paprasyti pagalbos ar patarimo. Kiekviena seima pati nusprendzia ar jie isgali islaikyti daugiau, nei viena vaika ar ne. Nieks jau to nepakeis. Cia tik dvieju zmoniu apsisprendimas.

Šeimoje niekas niekam neturi nurodinėti ar pasakyti, kiek tu turi gimdyti 1-2-3 kartus ar daugiau. Vaikelio atėjimas į šį pasaulį turi būti priimtas abiejų pusių vienodai, jis turi būti mylimas ir laukiamas. Šeimų planuotu, ar neplanuotu pagausėjimu Lietuvos demografinių problemų neišspręsime. Šeima pati turi priimti sprendimus ir žinoti, kiek ji yra įgali auginti vaikų. Man asmeniškai labai gaila šeimų, kurie augina vieną vaikelį ir ypač gaila to "vienturčiuko". "Vienturčiukus" palikime vienišoms mamytėms, kurios dėl asmeniškų priežasčių yra nusprendusios auginti tą vieną vienintelį- sau. Šeima turi būti šeima (žinoma, čia nekalbu apie šeimas, kuriose vyrauja smurtas ir ne pagarba moteriai) . Kuo daugiau vaikelių, tuo šiltesnė šeima. Mūsų šeimoje priešingai, nei aprašytoje situacijoje, jautėsi "pagranduko" dominavimas . Vyresnieji- sesė ir brolis tapo pagrindiniais mažylės gyvenimo užtarėjais, gal, dėl to, kad visi keturi ilgai net 10 metų laukėme šio stebuklo. O paskui ir vėl, jau visi penki- kito stebuklo: priimti į šeimą be tėvelių globos likusius broliukus. Dėkoju likimui, kad užauginome savo vaikus, o aš vis dar nuolat esu laukiama ir reikalinga savo mažyliams, kurie taip pat nori turėti mamytę ir tėvelį. Gerai apgalvoję, nebijokit priimti gyvenimo iššūkių.

Kai šeimoje reguliariai gimsta vis daugiau vaikų, joje savaime išsisprendžia tam tikros problemos, būdingos mažavaikėms šeimoms. Pavyzdžiui, yra atlikta nemažai tyrimų, kurie įrodė, kad daugiavaikėse šeimose vaikai daug rečiau serga gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Visų pirma kiekvieno vis vėliau gimstančio vaiko imunitetas iš prigimties yra stipresnis. Be to, šių vaikų būna gerokai labiau išsivystęs altruizmo ir tarpusavio pagalbos jausmas, jie žymiai dažniau susiduria su fizinio darbo galimybe, yra savarankiškesni, atkaklesni, dėl didesnės valios jie kryptingiau siekia užsibrėžtų tikslų. Paprastai pastebima, kad pradinėse klasėse tokie vaikai šiek tiek atsilieka nuo tų vaikų, kurie šeimoje auga vieni, tačiau darbštumo ir didesnio žinių troškimo dėka pasiveja juos vyresnėse klasėse ir netgi pralenkia.

Aš nemanau, kad tai priklauso nuo skaičiaus... Ar tai vienas vaikas šeimoje ar tai trys, manau, kad yra svarbu kaip jie auklėjami, kaip jais rūpinamasi. Jeigu pasigimdys keturis vaikus ir nesugebės jais pasirūpinti, tai kam to reikia? Juk nuo to kentės vaikai. Bet dėl vienturčių vaikų, pilnai sutinku, juos išlepina ir jie užauga egoistais, kurie nemoka savimi pasirūpinti, susirasti darbo, nėra savarankiški...

Gal ir sutikčiau su parašyta nuomone, kad reikia pagimdyti bent po tris vaikus, bet tik ne šiais laikais, ne Lietuvoj.. Vaiko išlaikymas labai brangiai kainuoja. Dabar už viską reikia mokėti: už mokyklas, būrėlius, darželius.., o ką jau sakyt apie mokyklines priekės ar drabužius? Jaunos šeimos iškart siekią karjeros, gerų atlyginimų, turėti nuosavą kampelį o po to tik planuoja apie šeimos pagausėjimąm, bet būna jau per vėlu..Manau, jei padidintų pajamas, tikrai daugiau moterų ryžtusi gimdyti ir turėti ne po vieną ,ne po du vaikus, o daugiau. Juk vaikai tai - mūsų ateitis.

Čia labai daug priklauso nuo šeimos, galbūt vieni svajoja apie tris vaikus ir galvoja apie lengvatas daugiavaikėms šeimoms, kiti galvoja apie tris vaikus, nes vienas vaikas ne vaikas šeimoje, nesvarbu ką tu jiems sugebėsi duoti ir kaip tu juos sugebėsi išauginti, o kiti tiesiog yra pasišventę vaikams ir jie negali įsivaizduoti gyvenimą be kelių vaikų. Mano manimu, reikia labai daug apmąstyti, ar tau geriau auginti vieną vaiką ir galbūt jis geriau pabūna visų palepinamas, nei auginti tris ir galvoti ar galėsi šiandiena jiems duoti ką pavalgyti.

Perskaičius straipsnio komentarus susidaro įspūdis ,kad Lietuvoje žmonėms labiau rūpi materialūs dalykai,statusas visuomenėje, kaip vaikai aprengti, kokius ir kiek būrelių lankys, manydami , kad būrelyje vaikas visko išmoks. Daugelį( drąsos, pasitikėjimo, empatijos ir t.t) gerųjų savybių vaikai išmoksta patys žaisdami, bendraudami su kitais vaikais. Anot vežusios savo vienturtį į brangiausią būrelį geriau pati su juo pažaistum, padainuotum, pasportuotum ar iš molio nulipdytum ką nors ,,širdžiai'' mielą, na o jai turi daugiau nei kelis vaikelius tai pamąstykit kokia nauda. Vienos mamos pasisakymas ,, juk vaikai tai mūsų ateitis" , bet ar susimąstome kokia ta ateitis. Jai už vaiką viską padarys( aprengs, pažais, išspręs konfliktus kilusius su draugu) tėveliai, pedagogai , ta ateitis bus be empatiškų, draugiškų, savimi pasitikinčių, darbščių,valingų, linksmų žmonių.

Aš 13 metų buvau vienintelis vaikas šeimoje, ne gana to taip jau susiklostė, kad tuos 13 metų buvau vienintelė anūkė seneliams... Kai augau viskas buvo labai gražu ir faina, dėmesio gavau su kaupu, visur važinėdavau su seneliais ir tada atrodė, kad viskas normalu, bet kai man buvo 13 metų sužinojau, kad turėsiu sesutę. apsidžiaugiau, bet kai tas mažas žmogeliukas grįžo namo, aš iškart pajaučiau, kad aš pradėjau pavydėti VISKO, bet to pati nepripažinau, viskuo reikėjo dalintis, dėmesio mažiau gaudavau ir t.t., taigi, aš manau, kad vienas vaikas šeimoje per daug lepus išauga, reikia bent dviejų.

Valstybė nesudaro galimybių auginti tris, ar daugiau vaikų. Išmokos vaikus auginančiai mamai (ar tėčiui) vos užtenka sudurti galą su galu, žmonės klimpsta į skolas. Sakoma, kad reikia daug laiko praleisti su vaikais, su jais bendrauti, diskutuoti ir kitaip leisti laisvalaikį, bet kaip rasti to laisvo laiko, jeigu norint išmaitinti vaikus dažnai tenka dirbti ir dienomis ir naktimis. Vaikų Lietuvoje užtenka, pažiūrėkime į globos įstaigas. Kiekvieną dieną jos pasipildo naujais rūpintiniais. Gal reiktų paprastinti įsivaikinimo sistemą?

Manau, kad šeimoje tikrai turi būti ne vienas vaikas. Tai svarbu ir tėvams, ir ypač vaikams, kuomet jie užauga. Tampa vieni kitų ramsčiais. Tačiau.. Šiuo metu Lietuvoje finansinė situacija daugeliui neleidžia pagimdyti daugiau nei vieną vaiką. Ir aš pritariu tai nuomonei, kad jau geriau gimdyti tiek vaikų, kiek išgalsim išmaitinti, išleisti į mokslus, aprengti, net jei tai tik ir vienas vaikas. Motinos, kurios turi tris, keturis vaikus, dažnai ištinka skaudus likimas - jos nesugeba iššsilaikyti, pasiduoda problemoms ir vaikai neretai atsiranda vaikų namuose. Labai svarbu ir džiugu kurti daugiavaikę šeimą, tačiau tai būtinai reikia planuoti, turėti pagrindą, galimybes, jausti emocinį ir socialinį stabilumą. Tuomet šeima bus darni ir laiminga.

Labai liudna tema. Pati esu uzaugusi dvieju vaiku seimoje, neisivaizduoju savo gyvenimo, be jaunesnio brolio. Gyventi visada buvo nelengva, taciau kur buvo maisto vienam vaikui atsirado ir kitam. Mano drauge, uzaugusi 8 vaiku seimoje, tarp ju 6 berniukai, jos tevai puikiai prieme visus gyvenimo ir auklejimo issukius ir uzaugino puikius vaikus. Pas juos atvaziuoti, man visada malonumas, nes vien seimai susirinkus, jau gausus burys, seimoje labai gilios tradicijos kurios puoselejamos dabar ne tik drauges teveliu bet ir ju vaiku. Manau ju sekmes paslaptis - nuosirdi meile, pagarba ir atsakomybe. Siuo metu, daznai skundiziames, ir siuolaikinis jaunimas, daznai bijo, kad nepajegs, kad neuzdirbs pakankamai pinigu, kad neaprupins savo vaiko. Zinoma, tai labai svarbu, nes siuo metu vaikus islaikyti tikrai ne lengva, o ka jau kalbeti apie auklejima, kai vaikus supa modernios technologijos ir jie visada zengia zingsniu greiciau negu ju tevai.. Mano nuomone, reikia gerai ivertinti savo galimybes, taciau neuzsiciklinti, ties vienu vaiku seimoje, juk vaikai daznai tampa tevu gyvenimo tikslu, jie yra geris, kuris skatina mus gyventi. Ten kur yra megstukas vienam vaikui, atsiras ir antram, kur yra koses pamatinti vienam vaikui, atsiras ir antram vaikui. Juk vaiku ugdyme svarbiausia ne telefonas, kuri gali nupirkti vaikui, o gebejimas uzauginti gera zmogu.

Aš tik už tai, kad moteris turi turėti mažiausiai 3 vaikus. Aš augau viena, man buvo viskas puiku, juk viskas atitekdavo tik man. Kai pradėjau eiti į mokyklą man buvo lengvas šokas, nes visas dėmesys buvo ne man ir man reikėdavo dalintis. Sunkiausia buvo išmokti dalintis kažkuo su kitu žmogumi. Labai turėjau išmokti susitvardyti tam tikroje situacijoje ir neparodyti savo emocijų, nes man būdavo skaudu, ne man tik buvo viskas. Galutinai išmokau dalintis kai susiradau draugą, iš pradžių buvo labai sunku duoti, kad ir puse šokoladuko, bet su laiku to išmokau. Ir šiaip vienai augti yra liūdna :( Aš norėčiau turėti mažiausiai 3 vaikus, kad jiems būtų smagu ir išmoktų dalintis :)

Aš tik už tai, kad moteris turi turėti mažiausiai 3 vaikus. Aš augau viena, man buvo viskas puiku, juk viskas atitekdavo tik man. Kai pradėjau eiti į mokyklą man buvo lengvas šokas, nes visas dėmesys buvo ne man ir man reikėdavo dalintis. Sunkiausia buvo išmokti dalintis kažkuo su kitu žmogumi. Labai turėjau išmokti susitvardyti tam tikroje situacijoje ir neparodyti savo emocijų, nes man būdavo skaudu, ne man tik buvo viskas. Galutinai išmokau dalintis kai susiradau draugą, iš pradžių buvo labai sunku duoti, kad ir puse šokoladuko, bet su laiku to išmokau. Ir šiaip vienai augti yra liūdna :( Aš norėčiau turėti mažiausiai 3 vaikus, kad jiems būtų smagu ir išmoktų dalintis :)

Mano nuomonė, kad šeimoje turėtų augti mažiausiai 2 vaikai. Pačiam vaikui smagiau augti, kai šalia dar yra brolis ar sesuo. Užaugusiems taip pat bus gerai, juk turės artimą žmogų, su kuriuo pasidalins džiaugsmais ir bėdomis. Priešingai nei vienam vaikui. Juk jis nieko neturės, nebus to artimo žmogaus, kuriam galės išsipasakoti ir pan. Kai šeimoje auga daugiau vaikų, vaikai išmoksta dalintis, spręsti problemas, susigalvoja įvairios veiklos, o ne sedėti prie telefono ar kompiuterio. Šeimoje augantis vienas vaikas dažniausiai yra labai išlepintas, įpratęs viską gauti be jokių sunkumų, viskas vienam, nereikia dalintis. Manau ateity tokiam vaikui bus sunku gyvenime.

Taip, pritariu, kad šeimoje turi būti ne vienas vaikas. Nors pastebiu jog ypač kaimo vietovėje tokia situacija, kad daugiavaikėje šeimoje vaikai draskosi tarpusavyje yra pikti ir nervingi. Supratimas pagal posakį, kad davė Dievas dantis duos ir duona šiais laikais netinka, nes ne vien maistu būna laimingas žmogus. Tik jausdami emocinį ir socialinį stabilumą galima padaryti visus šeimos narius laimingais. Trys vaikai tėvams tikra palaima, labai gera bus senstant. Nenuobodu ir linksma matyti krūva savo anūkų ir džiaugtis tuo.

Pritariu, kad vienas vaikas ne vaikas. Tačiau užauginti daugiau vaikų reikalauja daug finansinių resursų. Mūsų valstybės politika nėra orientuota į šeimą. Motinystės išmokos yra tokios mažos, kad vargiai sekasi galą su galu sudurti. Žinoma, vienas vaikas auga egoistu. Bet... neturime kito pasirinkimo.

mano nuomonė svarbu yra ne globėjų skaičius o globėju auklėjimo metodai ir paties žmogaus įgūdžiai. Vienas kompetetingas darbuotojas gali žymiai geriau įšugdyti jauną žmogų, nei tarkim 4 kurie neturi tam kompetencijos.

Kad neliktų globojamų, neprižiūrėtų ir pamestų vaikų tai pirmiausia reikia sutvarkyti tėvus, tegu pažiūri tauta kokie šiais laikais žmonės gimdo, tegu jau geriau jauna šeima pasigimdo, negu prasigėrę narkomanai ar alkoholikai.

Komentuoti

CAPTCHA
Klausimas, skirtas patikrinti ar esate žmogus ir išvengti automatinių komentuotojų.