2015-01-28

Straipsnio autorė: Simona Plėtaitė

Kas lemia mūsų vaikų elgesį? Dažniausios vaikų auklėjimo problemos

Keista, tačiau šiais laikais, kada vis daugiau ir garsiau kalbame apie vaikus, jų ugdymą ir priežiūrą, ugdymo metodus ir priemones, kada vis labiau pripažįstame vaiką kaip asmenybę ir individualybę, kurią ugdant reikia pasitelkti visą lengvąją ir sunkiąją artileriją, tuo pačiu vis daugiau ir garsiau girdime apie vaikų auklėjimo problemas. Vaikams paaugus dažni tėvai ima gūžčioti pečiais, neva nežinia, kas su vaiku pasidarė, jis tapo problemišku vaiku. Tačiau tėvams ne retu atveju reikėtų paieškoti priežasties ne vaikuose, o savo poelgiuose. Arba tiksliau – vaiko auklėjime. Taigi, kelios, dažniausiai pasitaikančios šių laikų vaikų auklėjimo problemos:

  • įsitikinimas, kad geram auklėjimui reikia daug pinigų. Deja, už pinigus gero auklėjimo nenupirksi. Vaikui svarbiausia tėvų meilė, artumas, bendravimas, bendras laisvalaikis, užsiėmimai. Visa kas nuperkama – tik papildomos priemonės nuoširdaus tėvų ir vaikų ryšio palaikymui.
  • lepinimas. Ne retai lepinimas yra painiojamas su meilės išraiška, manoma, kad jis dar per mažas, jis nesugeba, arba „bus greičiau, jeigu padarysime mes“. Tačiau reikia leisti vaikui pačiam atlikti tai, ką jis geba atlikti pagal savo amžių ir tik prireikus jam padėti atliekant veiklas, tačiau nedarant už jį patį. Svarbiausia – padėti, ne daryti, mylėti, o ne lepinti.
  • per daug griežtumo. Tai valdingų tėvų auklėjimo bruožas, kada norima, jog vaikai besąlygiškai paklustų ir vykdytų tėvų paliepimus. Tačiau per didelis griežtumas gali būti priimtas kaip spaudimas. Iš baimės vaikas tėvams gali paklusti, tačiau nesant šalia tėvams gali elgtis priešingai. Todėl reikia mokytis kantriai paaiškinti, susitarti, juk vaikams, kaip ir visiems suaugusiems, reikia suprasti, ką, kaip ir kodėl reikia padaryti.
  • abejingumas ir tai, kad auklėjimui skiriama per mažai laiko. Nors čia įvardintos dvi problemos, tačiau jos glaudžiai susiję. Abejingi tėvai dažnai nenori gilintis ir aiškintis, taigi vaikas paliekamas vienas spręsti savo problemas. Ne retu atveju tai gali nutikti, nes tėvai neturi (arba skiria per mažai) laiko vaiko auklėjimui. „Neturiu laiko“, „Užaugs ir taip“ – dažniausi pasiteisinimai. Tačiau tėvai privalo suprasti, kad vaikas dar nemoka spręsti daugelio jam iškylančių problemų ir rasti laiko bendravimui su vaiku, kaip ir visiems kitiems svarbiausiems dalykams gyvenime. Priešingu atveju, vaikas gali pasijusti vienišas, nereikalingas ir nutolti nuo tėvų bendravimo ir šiltų santykių ieškodamas kitur.
  • neatsakingi grasinimai. Kalbama apie absurdiškus ir neapgalvotus grasinimus: „Jei neklausysi – atiduosiu kitai tetai“, „Jei nedarysi, kaip liepiu – tavęs nemylėsiu“. Bet kokiu atveju tokie žodžiai žeidžia ir nepagrįstai gąsdina vaiką. Be to, jeigu frazės sakomos dažnai, vaikas supranta, kad tai ne tiesa ir tokiu būdu išmoksta manipuliuoti. Taigi teisingiausia būtų pasakyti: „Aš tave myliu, tačiau tavo elgesys mane nuliūdino/nuvylė/įskaudino“.
  • elgesys su vaiku pagal nuotaiką. Kiekvienas suaugęs žmogus turi asmeninį gyvenimą, tačiau sėkmės ar nesėkmės jame neturėtų daryti įtakos bendraujant su vaiku. Elgdamiesi su vaiku pagal nuotaiką išmokysime jį prisitaikyti prie nuotaikų ir net jomis pasinaudoti savo naudai.
  • „napoleoniški“ planai. Šiais laikais mamų tarpe gyvuoja savotiškos lenktynės vaikų talentais. Vaikas, mamų tarpe, suprantamas „talentingu“ tik tada, kai lanko šokių, dainavimo, dailės, muzikos instrumento pamokas, bent vieną (nors geriau du) komandinio ir individualaus sporto užsiėmimus. Tačiau dažniausiai tai ne vaikų, o tėvų neišsipildžiusios svajonės ir vaikas verčiamas daryti tai, kas jų tėvams atrodo geriausia. Deja, tokiu atveju, galima užgožti ir nepastebėti tikrojo ir unikalaus vaiko talento. Todėl geriausia paskatinti vaiką daryti tai, kas jam atrodo įdomiausia, ir neprimesti tų veiklų, kuriomis norėtumėte užsiimti jūs.

Nors tai pagrindinės ir dažniausiai pastebimos vaikų auklėjimo problemos, tačiau daromos ne iš piktos valios, o tik norint vaikams suteikti viską, kas geriausia. Vaikystėje įgyta patirtis daro įtaką visam tolesniam vaiko gyvenimui: jo savivertei, gebėjimui prisitaikyti, kurti, išreikšti save, būti drausmingu, mandagiu, tolerantišku, pasitikinčiu savimi, užmegzti brandžius santykius. Juk vaikas negimsta mokėdamas, tai mes jį išmokome.

Naudota literatūra:

  1. http://www.ruvi.lt/2012/03/19/auklejimo-klaidos/

4 komentarai apie “Kas lemia mūsų vaikų elgesį? Dažniausios vaikų auklėjimo problemos

  1. Norint išvengti pagrindinių auklėjimo problemų tėvai patys turėtų imtis daugiau iniciatyvos, skirti vaikams daugiau ir nuoširdesnio dėmesio. Tačiau ir pedagogai galėtų labiau skatinti tėvus tai daryti, rengti užsiemimus ar informatyvius susirinkimus.

  2. Mano nuomone visos šios aukėjimo klaidos pastebėtos tikrai puikiai ir tikslingai. Tačiau aš išskirčiau svarbiausius kelis aspektus, tai būtų griežtumas auklėjime. Kai tėvai būna per griežti savo atžalomis, nebūna sukuriamas teisingas santykis su vaikais, jie dažnai prisibijo tėvų, nenori jiems pasipasakoti, atsiverti, tai gali darytį įtaką vaikų ateityeje.

  3. Visos straipsnyje išsakytos auklėjimo problemos rodo ne vaikų sukeltas problemas, o tėvų ugdymo neraštingumą. Apibendrinant norėčiau pasakyti, kad visų šių problemų priešakyje stovi vaiko asmenybės nepripažinimas. Tėvai, kurie daro minėtas klaidas dažniausiai, gal net neįsisąmonindami vaiką laiko savo nuosavybe, kas ir priveda prie elgesio su vaiku, kaip su daiktu, neatsižvelgiant į vaiko poreikius. Vaikas yra unikali asmenybė ir jei tėvai tai priimtų, būtų daug lengviau ir greičiau išsprendžiamos straipsnyje minimos auklėjimo problemos.

  4. Manau, kad straipsnyje paminėtos tikrai opios auklėjimo klaidos, kurios stipriai atsiliepia tiek vaikams, tiek jų tėvams. Mano nuomone, visos šios klaidos atsiranda dėl tėvų paviršutiniško požiūrio į tėvystę galvojant apie tai „išoriškai“, tai yra siekiant kažkokios naudos iš vaiko, tačiau negalvojant apie jo vidinį pasaulį, formuojamas vertybes ir savivertę. Manau, kad tėvai turėtų skirti daugiau laiko savo pačių veiksmų apmąstymams ir tuomet formuoti savo vienareišmiškus pasisakymus vaikų atžvilgiu, kurie turi įtakos vaiko elgesiui.

Komentavimo galimybė išjungta.