Klausytojų klausimai po antrosios paskaitos Molėtų lopšelyje – darželyje „Vyturėlis“

1. KLAUSIMAS. Man Jūsų seminarai labai patiko. Buvo naudingas, viskas atrodo paprasta, bet dirbti su savimi sunku. Iš pirmo susitikimo įstrigo tai, kad ankstyvajame amžiuje vaikas turi patirti kuo daugiau įvairių potyrių, kad formuotųsi jo imlumas.

PROBLEMA. Kaip susitvarkyti su savo pykčiu, kai „sunervina“ vaikas, neklauso?

ATSAKYMAS. Labai pradžiugino, kad iš pirmosios paskaitos įsiminė tai, kas itin svarbu. Jums visiems pasakyti turėčiau, kad darbas su savimi niekada nėra lengvas, nenusiminkite, kad ne iš karto viskas pavyks. Naujas įprotis susiformuoja per 24 dienas. Teoriškai tai paprasta: 24 dienas save kontroliuoji ir taikai naujus įgūdžius, o vėliau jie tampa Jūsų įgūdžiais (automatine reakcija, kai negalvojama, o daroma automatiškai). Bet praktiškai tai nėra taip paprasta įgyvendinti.

Pirmasis etapas – savistabos pagalba pastebėti koreguotiną savo elgesį. Tai jau yra daug. Kaip kalbėjome, norint kritiškai pažvelgti į savo elgesį reikia tam tikrų potyrių ir žinių.

Antrasis etapas – kai mes imamės konkrečių žingsnių siekdami koreguoti savo elgesį.

Trečiasis etapas – įsivertiname save, kaip mums sekasi. Jeigu pastebime pokyčius ir esame patenkinti jų rezultatais, dirbame toliau su savimi, o jeigu netenkina rezultatai, reikia ieškoti kitų darbo su savimi būdų ar kitokio problemų sprendimo.

Svarbu nesitikėti greitų rezultatų ir nenusivilti savimi, kritiškai pasižiūrėti į save ir mokėti save įsivertinti, išsikelti sau adekvačius, ne per didelius, tikslus ir nuosekliai jų siekti.

PAPILDYMAS. Iš Jūsų parašytų atsiliepimų išskaičiau klausimą: kaip susitvardyti, kai vaikas „sunervina“, kai apima stiprios emocijos, kaip jas kontroliuoti?

Jeigu Jums, kai buvote vaikas, nesuformavo valios, tai padaryti bus sunku, bet įmanoma ir vyresniame amžiuje ugdyti savo valią, tam reikalingas laikas. Jei jaučiate, kad Jus apima stipri emocija (pyktis, įtūžis ar įsiūtis), pirmiausiai turite pažinti save, atpažinti savo emocijas ir stengtis nieko nesakyti tuo momentu, o palaukti, kol emocija atslūgs. Pvz.: kai supykstate, iš karto nešaukite ir nesiimkite kitų veiksmų, o padarykite dešimt gilių įkvėpimų, išlaukite, sudarykite veiksmų planą ir pradėkite jį įgyvendinti.

Kūdikiai savo veiksmus tuoj pat užmiršta, todėl reikės palaukti, kol jis tą veiksmą pakartos. Galima taikyti visas priemones: emocines, fizines, psichologines ir kt., svarbu rezultatas.

2. KLAUSIMAS. Įstrigo paskaita apie ribų nustatymą. Iš tiesų, vaikas darys tiek, kiek mes leisime. Man būtų įdomu paliesti temas apie vaikų baimes, nepasitikėjimą savimi, nenorą bendrauti su kitais vaikais.

ATSAKYMAS. Liaudis sako: „bijo kaip ožys naujų vartų“. Spręskite pagal save. Mes bijome to, ko esame nepatyrę arba esame nukentėję. Jeigu mums nepasisekė ir mums skaudėjo arba buvome išjuokti ar pašiepti.
Jeigu mes ką nors darydami patyrėme fizinių ar dvasinių malonumų, norėsime kartoti. Jei atvirkščiai - vengsime. Vaikai irgi – žmonės, tik jų patirtis yra labai ribota, todėl reikia jiems suteikti kuo daugiau patirti ir už tai juos pagirti.

Jeigu vaikas netikėtai dekoravo Jūsų kambario sienas, pagirkite ir duokite popieriaus piešimui. Vaikai dažnai barami, taip jiems slopinamas noras ką nors daryti, nes jie jaučia baimę vėl padaryti ką nors blogai.

3. KLAUSIMAS. Ačiū už labai naudingas paskaitas. Pradėjau suprasti, kur ir kada gali būti ribos, kaip jas nustatyti. Reikia daug mokytis. Mokėti įvardinti jausmus ir mokyti to vaikus. Problema ta, kad ne viską galima greitai išmokti, reikia laiko.

ATSAKYMAS. Vaikai išmoksta labai greitai, žymiai greičiau nei suaugę. Pvz., kintiečių kalbą 2-jų metų vaikas išmoktų per metus ir kalbėtų be akcento. Kad vaikui susidarytų Jūsų pageidaujamas elgesio įprotis, tą elgesio elementą reikia kartoti 21 dieną. Nepatingėkite 21 dieną paprašyti, pareikalauti padėti batus ten kur jų vieta ir už tikslų nurodymo įvykdymą pagirkite, už blogą leiskite patirti tokio elgesio pasekmes (netenkant malonumų ar apribojant mėgstamą veiklą). Rezultatais galėsite džiaugtis visą gyvenimą ir taip visose elgesio situacijose.

4. KLAUSIMAS. Dar kartą įrodėte, kad jausmų pažinimas, atspindėjimas yra be galo svarbu. Bet norėtųsi labiau kalbėtis apie vaiko drausminimą, ribų nustatymą. SITUACIJA: 7 metų vaikas neina vakare laiku miegoti. Pasiruošimas miegui užtrunka valandą ir daugiau. Kartais gali baigtis vaiko rėkimu. Vaikai visiškai nevaldo pykčio: rėkia, gali svaidyti daiktus.

ATSAKYMAS. Savo tris vaikus užmigdau suskaičiavus iki dešimt, po to kai jiems perskaitau pasakėlę ar įdomią, jų pačių pasirinktą knygelę. Kaip tai daroma: miegoti reikia pakviesti tuo pačiu laiku, po įprasto ritualo (pas mus - po vakarienės) kol aš susitvarkau, vaikai savo žaislų susitvarkymui turi apie 15 min. (aš jiems tai primenu „liko 10 min. žaislų susitvarkymui). Visi kartu nueiname į vonią, vaikai nusiprausia, atsineša rūbus į savo kambarį, gražiai susilanksto ir atsigula į savo loveles. Kai ateinu į jų kambarį, palieku šviesą tik jų miegamajame. Vaikai išsirenka savo norimą knygelę ir aš jiems paskaitau. Jeigu kyla ginčai kurią skaityti, jų būna paklausta: „patys susitarsite kurią, ar aš galiu išrinkti?“. Jeigu nepavyksta jiems susitari ir toliau kyla ginčai, paklausiu: „patys pasiskirstysite, kada kurio knygutę skaitysime, ar man paskirstyti?“. Jeigu ir tai nepadeda, jeigu rodomas nors vieno vaiko nepasitenkinimas, perspėju: „jeigu bus trukdoma skaityti, išjungsiu šviesą ir uždarysiu duris nebaigusi skaityti pasakos“. Keletą kartų teko taip pasielgti, tai dabar labai greitai išsirenkamos knygutės ir susitariama, ką turiu jiems skaityti. Perskaičius ar papasakoju pasaką, kiekvienas yra apkabinamas ir kiekvienam asmeniškai yra palinkima saldžių sapnų, tada užgesinu šviesą ir skaičiuoju iki 10. Prieš išeinant tik pasakau labanakt. Tai, kas susitarta, reikia daryti be jokių kompromisų ir nuolaidų. Be jokių nuolaidų!

5. KLAUSIMAS. Kaip pastebėti (atpažinti), kada vaikas meluoja? Teoriją suprantu, bet kaip įgyvendinti praktiškai? Ačiū.

ATSAKYMAS. Vaikai dažnai fantazuoja ir to drausti nereikia. Vaikai gali meluoti tik tada, kai nori išvengti bausmės. Vaikai ką nors negero padaro ne dėl piktos valios, o dėl nežinojimo. Pvz.: vaikas sukarpė Jūsų išeiginę suknelę ir pasidarė lėlę. Pagirkite jos kūrybą ir pasakykite, kad bus griežtai nubaustas už daiktų sugadinimą, kurių negalima gadinti. Gerai, kad prisipažino, bet blogai, kad tai padarė ir sekantį kartą, jeigu taip pasielgs bus nubaustas. Už nesąmoningą prasižengimą nereikia bausti, jeigu sąžiningai prisipažino. Bausti, jeigu meluoja, reikia vienareikšmiškai. Bandykite visada paskatinti, kad vaikas nugalėtų baimę ir prisipažintų, ką padarė negerai. Kai vaikas prisipažįsta, būtinai turite padėkoti už tai, kad prisipažino ir pasakyti, kad blogai padarė .... taip elgdamasis.

6. KLAUSIMAS. Labai patiko paskaitos apie „jausmus“ perteikimas, kai buvo aptariamos situacijos ir atliekami testai. Kitam kartui taip pat norėtume, kuo daugiau praktinių pavyzdžių, situacijų. Aktuali tema – vaikų bausmės, kaip baudžiame. Labai ačiū, ši paskaita yra naudinga, savo kasdieniniame gyvenime tai, ką sužinojau – taikysiu (čia turiu galvoje, sustosiu ir pagalvosiu, kai pradėsiu pyktis su vyru, kad galėčiau kartais ir nutylėti, kaip ir prieš savo viršininką). Dar kartą ačiū!!! Sėkmės!

ATSAKYMAS. Sėkmės ir Jums dirbant su savimi. Stiprus – tas, kuris nugali save, savo blogus įpročius (tuos, kurie jam vėliau sukelia sunkumų). Reikia žinoti, kad rūpiniesi savo partneriu (vyru ar žmona), reiškia - rūpiniesi savimi. Jeigu blogas partneris, reikia ne auklėti, o pakeisti, nes mūsų elgesys susiformuoja kūdikystėje. O kitas, daugeliu atveju geriausias variantas yra kalbėtis, pažinti vienas kitą, priimti tokius, kokie esame ir abiem stengtis daryti vienas kitam gera. Nereikia pernelyg stengtis pakeisi partnerį, geriau - pasirūpinti savo vaikų ugdymu, kai jie užaugs, bus kažkam geru vyru ir žmona, o marčios ar žentai bus dėkingi savo uošvei ar anytai.

7. KLAUSIMAS. Vienas berniukas konfliktą sprendžia jėga. Auklėtojos nesistengia išspręsti konflikto. Vaikas visada panaudoja jėgą. Kaip jį įkalbėti taikiai išspręsti situaciją.

ATSAKYMAS. Tai labai būdinga vaikams, ypač berniukams. Jeigu tai negresia kito vaiko sužalojimu, į vaikų pasistumdymus reikia nekreipti dėmesio. Reikia tramdyti agresiją, kai stipresnis siekia neteisėtų, neleistinų tikslų. Reikia aiškinti, kad jėga jis to neprivalo siekti. Ilgainiui vaikas supras, kad ne viskas sprendžiasi jėga, kad reikalinga diplomatija, bendradarbiavimas, gudravimas ir kiti žmonių bendravime priimtini būdai tikslui siekti. Auklėtojai reikėtų užimti teisėjos poziciją, jai reikia būti teisėja. Teisėja turi būti griežta, bet teisinga.

8. KLAUSIMAS. Kaip pasielgti, kai vaikas dažnai provokuoja savo elgesiu kitus vaikus ir kartais tyčia neklauso auklėtojos (manau, siekdamas dėmesio) ir nuolat kartoja auklėtojai „Aš Tavęs nebijau“. Ačiū.

P.S. Bet aš nesiekiu, kad manęs bijotų. Norėčiau, kad tiesiog išgirstų.


ATSAKYMAS. SITUACIJA: Vaikas nuolat kartoja auklėtojai: „Aš tavęs nebijau.“

Kiekvienas žmogus, net kūdikis, siekia būti saugus ir reikšmingas. Vaikas sakydamas: „Aš Tavęs nebijau“ tikrina savo nebaudžiamumo, t. y. saugumo ribas. Kuo daugiau jis sau gali leisti, tuo jis reikšmingesnis. Patarimas – į smulkius prasižengimus nereaguoti, o už didesnius prasižengimus leisti patirti tokio savo elgesio pasekmes, kad antrą kartą to daryti nenorėtų. Į žodžius nereikia kreipti dėmesio. Reikia ryžtingai užkirsti kelią netinkamam elgesiui ir viskas atsistos į savo vietas.

9. KLAUSIMAS. Noriu sužinoti apie vaikų bausmes. Kaip elgtis su vaikų pykčiu?
ATSAKYMAS. Vaikas pykčio priepuoliais siekia įvairių tikslų. Šie priepuoliai baigsis tada, kai užuot pykčio pagalba pasiekęs tikslą, jis gaus nuobaudą. Tada jis savo tikslų sieks kitomis priemonėmis, kurių išmoks iš Jūsų elgesio su vyru.

10. KLAUSIMAS. Žinias pritaikiau bendravime su vaiku. Bandau ugdyti savo dukros savarankiškumą. Dar nelabai išmokau išspręsti konfliktus ir rasti sprendimus. Kaip reaguoti į savo dukros kaprizus? Jeigu mano dukrai nesiseka piešti arba rašyti, ji pradeda sakyti, kad ji nemoka ir nenori bandyti daryti. Kaip man ją įtikinti, kad jai viskas pavyks, kad ji viską išmoks?

ATSAKYMAS. Ką daryti, jeigu vaikas sako, kad jis kažko nemoka daryti?

Reikia jam paaiškinti arba parodyti kaip tai daroma ir pasakyti, kad tai reikės daryti iki išmoks. Tik Jūs privalote savo reikalavimo laikytis iki vaikas išmoks. Jeigu Jūs nusileisite, vaikas jausis Jus nugalėjęs ir visą gyvenimą Jūs dirbsite už jį, o vaikas užaugs nevykėliu.

Komentuoti

Filtered HTML

  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Leidžiamos HTML žymės: <a> <em> <strong> <cite> <blockquote> <code> <ul> <ol> <li> <dl> <dt> <dd>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
CAPTCHA
Klausimas, skirtas patikrinti ar esate žmogus ir išvengti automatinių komentuotojų.