2013-05-16

Greta Ališauskaitė

Pamąstymai, ar nuolat vykstantys pokyčiai pasaulyje tik teigiamai veikia vaiko socializaciją ir raidą?

Kiekvieną dieną galima pamatyti mirgančius straipsnius ar tiesiog išgirsti apie visuomenės bei technologijų pokyčius, tobulėjimą. Tačiau kyla dvejonių, ar visada tie pokyčiai būna tik naudingi? Ar šių laikų vyksmai turi tik teigiamą naudą visuomenei, žmogui, vaikui?

Manau, kad ne. Intensyviausiai pokyčiai paliečia vaikus, kadangi jie neturi kitokio pavyzdžio, yra daug imlesni už suaugusiuosius, kurie gali remtis savo išmintimi, patyrimais, palyginti juos. O vaiką kiekviena nauja diena, naujas įvykis ar atradimas paveikia skirtingai ir formuoja jau kitokį supratimą apie jį supančią aplinką. Vaiko socializaciją veikia daugybė veiksnių: komunikacija (spauda, televizija, mobilieji telefonai, kompiuteriai), tėvų užimtumas ir vis dažnėjanti emigracija, visuomenės materialumas bei žmoniškųjų vertybių stoka ir t.t.

Bene didžiausią įtaką vaiko raidai daro komunikacija. Todėl būtent šios srities analizavimui skirsiu daugiausiai dėmesio. Nuo pat mažens šių dienų vaiką supa daugybė techonoliginių naujovių: tėvai būdami su savo vaiku naudojasi mobiliuoju telefonu, dažnai jį tapatina su žaislu ir duoda žaidimams, bendrauja virtualime pasaulyje, dirba darbus kompiuterio pagalba, vaiką nuo mažens skatina žiūrėti animacinius filmus, vietoj pasakos skaitymo, taip apribodami vaiko vaizduotę. Tokie reiškiniai mūsų aplinkoje yra dažni ir suprantami kaip visiems įprastais. Mažai jau kas stebisi, kai vaikas vos pradėjęs vaikščioti, pats susiranda mobilųjį telefoną, paliktą mamos ar tėčio, ir žaidžia su juo, ar kompiuterinius žaidimus, o ne domisi kaladėlėmis ar įprastais jo amžiaus vaikams žaislais. Ypač vaikystėje vaikui svarbu išmokti bendravimo įgūdžių, kurių jam prireiks gyvenime. Kas gi tuomet vyksta vaikui augant? Šeima, darželis vėliau mokykla ir bendruomenė yra pagrindiniai vaiko ugdytojai ir socializacijos šaltiniai, vertybių diegimo šaltiniai. Tai plečia socialinį vaiko patyrimą, padeda vaikui perimti tradicines vietinės bendruomenės vertybes bei padeda vaikui atskleisti save ir gebėjimus bei juos ugdyti. Tačiau jei vaikas namuose nuolatos laiką leidžia virtualiame pasaulyje, jo supratimas ir bendravimas bei kiti gebėjimai tampa ne tik riboti, bet ir apleisti ar apskritai išnyksta.

Augant ir bręstant tai gali turėti dar daugiau neigiamų padarinių. Vis dažniau tokie vaikai praleidinėja pamokas, nes jiems sunku bendrauti realybėje, jie mieliau renkasi virtualų gyvenimą ir iškreiptą supratimą apie jį, jam sunku prisitaikyti natūralioje aplinkoje. Tačiau tai kenkia ne tik psichinei būklei, tačiau ir fizinei. Nuolatinis sėdėjimas netaisyklinga poza gali negrįžtamai pakenkti stuburui, taip pat nedarant pertraukų tarp naudojimosi kompiuteriu silpnina regėjimą, o mažas aktyvumas didina nutukimo riziką ir blogina visą organizmo darbą dar viena dažna pasekmė – priklausomybė. Nors visi gerai žino apie technologijų skleidžiamą elektromagnetines bangas, dėl kurios onkologinėmis ligomis vis dažniau serga ir vaikai, tačiau tai nėra stabdoma ar draudžiama. O kur dar prieinama ir pateikiama informacija. Šiais laikais per televiziją galima pamatyti visko – nuo žiauraus smurto iki atvirų lytinių santykių, taipogi taip yra ir internete. Netgi vaikų animaciniai filmai persunkti smurtu, todėl vaikai jau nuo mažens atsineša agresyvumą, ypač jei dar jį mato ir šeimoje. Nuolat matydami, kad jų mylimas herojus pasiekia tikslą smurtu, gali iškreiptai suprasti, jog tai yra vienintelė priemonė patenkinti savo norus. Dėl didėjančios televizijos daromos įtakos mažėja tokių institutų kaip šeima ir mokykla, bendruomenė, bažnyčia įtaka asmenybės socializacijai. Vaikai neturi supratimo apie žmogiškąsias vertybes (nuolankumą, pagarbą, meilę, supratingumą ir kt.), jiems tampa svarbūs materialūs dalykai, nunyksta realaus bendravimo poreikis. Todėl vaikai tampa uždaresni, nelinkę išsipasakoti, parodyti jausmų, sumažėja jautrumas, gailestis. O spaudoje mirga pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais ar vaikų nesuvokiamą žiaurumą. Matydami, jog televizijoje, virtualiuose žaidimuose ir aplinkoje tiek daug smurto, patys tai naudoja kaip priemonę tapti lyderiais, užsitikrinti pagarbą, sulaukti dėmesio. Spauda ir televizija dažnai kalbėdama apie nusikaltimus ir pabrėždama jų žiaurumą, siekia tik pritraukti dėmesį, o apie poveikį asmenims, nepagalvojama. Vaikai, kurie gauna mažai tėvų dėmesio, supratingumo ir meilės, pasineria į virtualų pasaulį. Tačiau dažniausia pasiima bei gyvenime taiko neigiamus dalykus.

Apibendrinant, norėčiau daryti tokią išvadą, kad komunikacija ir technologijos turi didžiulį poveikį visam pasaulio vystymuisi, tačiau ne tik teigiamą. Galima netgi remtis posakiu: „kas per daug, tas nesveika“. Jį patvirtinti galima tuo, jog vis daugiau vaikų tampa priklausomi nuo virtualaus gyvenimo, to pasekoje auganti karta vaikų turi daugiau sveikatos problemų ir į visuomenę įneša tik daugiau agresyvumo, smurto bei vertybių nebuvimo.

5 komentarai apie “Pamąstymai, ar nuolat vykstantys pokyčiai pasaulyje tik teigiamai veikia vaiko socializaciją ir raidą?

  1. Na, taip, be galo kovoti mums, Donchikotams, su vėjo malūnais, kai technologijos yra neatsiejama gyvenimo dalis. Suvokti ir neigiamą technologijų įtaką yra be galo svarbu, tačiau pabėgti mes nuo vargiai galėsi. Vis dėl to stengtis reikia ir viena iš kovos rūšių būtų tėvų įžvalgumas, kuo vaikai domisi vaikystėje, paauglystėje tam, kad juos galėtų pakreipti tinkama linkme ir, pavyzdžiui, užrašyti vaiką į jo mėgiamos veiklos būrelį, kuriame jis galėtų tobulėti. Na, o geriausiu atveju, ir tėvams ir vaikams mėgautis ta pačia veikla, kuri teikia abipusį malonumą. Todėl,tėveliai, būkite budrūs ir formuokite vaiko gebėjimus, talentus jau nuo mažumės. Juk kas ten žino, gal Jūsų vaikas bus XXI amžiaus jaunasis Mocartas, Čiurlionis ar Salomėja Nėris. 🙂

  2. Tėvų pareiga yra vaiką išmokinti ir jam paaiškinti, kad technologijos tai priemonės skirtos padėti atlikti tam tikrus darbus. Jie turi patys aktyviai užsiimti su vaiku, su juo kartu žaisti kaladėlėmis, vestis jį į lauką. Jeigu vaikui liepsite žaisti su kaladėlėmis, o pats įsijungsite kompiuterinį žaidimą, vaikas automatiškai galvos, kad ten yra smagiau, mes kaladėles į šalį ir eis prie kompiuterio. Manau taip yra dėl to, kad jie linkę megdžioti ir daryti tai, ką darote jūs.

  3. Mano nuomonė labai aktuali tema. Pažiūrėkite aplinkui, kiek šiandien suaugusių žmonių yra priklausomų nuo televizijos, telefonų, kompiuterių. Tai ką gi sakyti apie vaikus? Naujos technologijos traukia prie savęs vaikus kaip magnetas. Ir žinoma, kad internete jie neieškos informacijos, kaip sutvarkyti kambarį arba kaip padėti tėvams. Bet ieškos to, kas jiems įdomu, kas aktualu ir žinoma uždrausta. Išeitis yra, bet tėvai turi daugiau dėmesio skirti savo atžaloms ir kontroliuoti vaikų apsilankytus saitus, galima filtruoti jos. Taip pat ir su televizija – galima nustatyti televizijos žiūrėjimo laiką, galima ir visiems kartu pažiūrėti televiziją. Bet geresnis variantas – tai surasti alternatyvą kompiuteriui, telefonui ir televizijai. Žaidimai, pramogos, pasivaikščiojimai, vienu žodžiu bendra veikla.

  4. Sutinku, kad jau nuo ankstyvos vaikystės vaikams yra lengvai prieinamas internetas ir ne visada informacija, kuri paskelbta tam tikrame tinklapyje, atitinka vaiko amžių. Niekas šiandien neprieštaraus, kad internetas daro įtaką vaikams ir paaugliams. Tėvai turi tam pasipriešinti. Reikia domėtis tuo, kas vyksta vaiko gyvenime, rūpintis jo poreikiais, aiškinti apie neigiamą interneto poveikį. Vien drausdami ir neigiami niekada nepasieksime teigiamo rezultato. Mažiausia, ką galime padaryti – kontroliuoti interneto prieigą bei turinį, domėtis ir stebėti tai, ką vaikai žiūri, skaito ir veikia internete, o tinkamai naudojamas internetas, gali skatinti vaikų pažintinį ir kūrybinį aktyvumą. Tam, kad sumažinanti laisvo laiko interneto naudojimui, reikia skatinti kitokį vaiko aktyvumą, galima įtraukti vaiką į neformaliąją veiklą (sportas, menai), daugiau praleisti laiką kartu.

  5. Vaiko socializacija priklauso nuo mokėjimo komunikuoti ir realizuoti save toje aplinkoje. pažinti technologines inovacijas ir mokėti jais naudotis yra neišvengiama, bet viskas turi būti su saikų. Ugdymas turi būti visapusiškas ir prasmingas su tėvų priežiūra ir paaiškinimais.

Komentavimo galimybė išjungta.