Pozytivaus ugdymo skatinimas Plungėje

Dr. Sigita Burvytė

Pozityvaus ugdymo idėjos pasiekia tiek Plungės miesto pedagogus, tiek vaikų tėvelius. Prieš metus Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus vardo pradinėje mokykloje pirmą kartą įvyko paskaitos, skirtos pedagogams ir vaikų tėveliams apie imliuosius vaikų raidos periodus ir ugdytojų sąmoningumo svarbą šiais periodais.

Šiemet, 2012 lapkričio 16 dieną, šioje mokykloje, jau tėvelių iniciatyva (pagrindinės idėjos palaikytojos ir įgyvendintojos: Vita Sileckytė, Gitė Kazlauskienė, Rūta Mickūnaitė Draugšienė, Dileta Montviliene) buvo sukviesti viso Plungės miesto pedagogai ir vaikų tėveliai, kuriuos domina pozityvaus ugdymo idėjos. Prieš metus šios idėjos pasiekė Plungės Motiejaus Valančiaus pradinės mokyklos bendruomenę, kuri susidomėjo jomis ir skleidė informaciją apie tai kitiems. Šių metų renginys patvirtino, kad svarstoma tema yra svarbi ir kitiems, nes auditorija buvo dvigubai, o gal net trigubai gausesnė (42 pedagogai ir daugiau nei 60 vaikų tėvelių).

Lektorė dr. Sigita Burvytė ir Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinės mokyklos direktorė Vida Turskytė

Viena iš iniciatyvinės grupės mamyčių, Vita, dalyvavo ir praėjusių metų paskaitoje. Šiemet Vita kartu su kitomis mamomis aktyviai veikia ir rodo iniciatyvą organizuodamos ir inicijuodamos pokyčius ugdymo procese. Tėvų žodis yra labai svarus ir ugdytojai negali į tai nereaguoti. Reikia koja kojon žengti su gyvenimu ir vaikams sudaryti tinkamas ugdymosi sąlygas.

Ką reiškia tinkamos vaikų, tėvų ir pedagogų ugdymosi sąlygos? Tikslingai rašau: vaikų, tėvų ir pedagogų ugdymosi sąlygos... Kadangi technologinės plėtros ir informacinės sklaidos dėka pasaulis labai greitai keičiasi, informacija yra pasiekiama čia ir dabar, mums reikia sugebėti atsirinkti reikalingą medžiagą ir sugebėti ją pritaikyti kasdieniniame gyvenime. Tam reikalingas protas!

Žmogaus protiniai gebėjimai ypač sparčiai lavėja vaikystėje per įvairius potyrius, kurie priklauso nuo mūsų, ugdytojų, sąmoningumo, nuo to, kokias sąlygas sudarome savo vaikams. Ypatingą reikšmę įgyja tėvų sąmoningumas, tinkamos vaikų ugdymo krypties pasirinkimas, savo elgesio su vaiku savistaba ir suvokimas, kokį elgesį ir kaip jie skatina ir palaiko, o kokio visiškai nepastebi. Pavyzdžiui, supratimas, kad televizorius ir kompiuteris yra labai geros auklės ir tėvų tiesioginio bendravimo su vaiku pakaitalas yra labai žalingas vaikui, deja, tėvams tai labai patogus vaikų užimtumo būdas, o vaikui tai tampa priklausomybe (priklausomybė – panaši į priklausomybę nuo narkotikų).

Tiesioginis bendravimas, paprastas pašnekesys su vaikus reikalauja laiko, o dažnai tėveliai jo neturi, bet jeigu žinotų, suprastų, kad tai jų vaikui yra gyvybiškai svarbu, jo atrastų. Jeigu mano, kad tiesioginį bendravimą gali pakeisti televizorius ir kompiuteris, patiki savo brangiausią turtą - vaikus, auklėti virtualiai erdvei. Jeigu tėvai žavisi, kad jų 4 metų vaikas sugeba atsisiųsti kompiuterinius žaidimus ir nuo ryto iki vakaro žaisti ir/ar ramiai leisti laiką žiūrėdamas televizorių, jeigu vaikas vien tuo užsiima, tai atima iš augančios asmenybės galimybę išmokti kalbėti. Vaikas praranda galimybę lavinti raumenų tonusą, mąstymą, nes jo smegenys užpildomos virtualiom „šiukšlėm“.

Kad vaikas išmoktų kalbėti, jam reikalingi potyriai. Kad suprastų ir susietų žodį „šlapia“ jie turi tai pajausti (pajausti, kai lietus lyja, atsisėsti ar įbristi į balą ir t.t.) ir susieti atitinkamus potyrius su tam tikrais žodžiais. Jeigu vaikas mato vaizdą, potyrio nėra, tai neskatina vystytis kalbos gebėjimo. Tai vienas iš pavyzdžių ir ugdymo momentų, bet yra gausybė kitų, apie kuriuos mes kalbėjome ir dar kalbėsime. Tai tiek fizinis, tiek protinis lavinimas, socialinių įgūdžių formavimas, valios ir gebėjimo mokytis naujų dalykų ugdymas, sugebėjimas turimas žinias pritaikyti kasdieninėse situacijose.

Ne visi tėveliai turi pakankamai laiko įsigilinti į pedagoginę ir psichologinę literatūrą, jie yra savo srities žinovai ir niekas jų nemoko, kaip būti gerais tėvais, nors tai – jų pagrindinė profesija, kuri dažnai tampa antraeile. Juk vaikai negimsta su instrukcija. Pastebėjau, kad dažnai tėvai nori problemų sprendimo recepto čia ir dabar, bet tokio nėra. Mes turime kartu su jais ieškoti ir rasti tinkamiausią sprendimą, kiekvienoje situacijoje individualų, tai yra ilgalaikis, nuoseklus procesas.

Visi mes žavimės savo vaikais, taip ir turi būti, bet tas žavėjimasis turi turėti ribas. Ryškėja tendencija, kad tėveliai įsivaizduoja, jog augina vunderkindą, o kai vaikas atsiduria kitų vaikų bendruomenėje, pastebi, kad jų vaikas yra atsilikęs. Ką tai rodo? Tai atskleidžia, koks mūsų supratimas ir žinios yra skirtingos. O kas vyksta ugdymo institucijose (ikimokyklinėse įstaigose ir pradinėse mokyklose)? Pedagogai (auklėtojos ir mokytojos) pastebi vaikus, kurių elgesys yra vienpusiškas, bet bijo ar nežino kaip pasakyti tėvams apie tai. Bijo juos įskaudinti, bijo juos nuvilti, nes mato, kaip jie žavisi vaiku. Manau, kad būtina dalintis informacija su tėvais ir rasti tinkamą laiką ir būdus, kaip tai pasakyti ir kartu ieškoti tinkamiausio sprendimo. Mano viena iš individualių paslaugų tėvams ir ugdytojams – padėti jiems spręsti savo problemas bendradarbiaujant. Tai labai veiksminga ir pasiteisina.

Džiaugiuosi, kad ši gyvybiškai svarbi informacija pasiekia Plungės miesto tėvelius ir kitus ugdytojus, juk mes esame tie žmonės, kurie kuriame artimiausią vaikų ugdymosi aplinką, nuo kurios priklauso vaikų pasirengimas savarankiškam gyvenimui. Per paskaitą tėveliai ir kiti ugdytojai turėjo galimybę susipažinti ne tik su pozityvaus ugdymo samprata, vaikų savarankiškumo ir bendradarbiavimo su savo vaikais skatinimo galimybėmis, bet ir viena iš alternatyvių ugdymo pedagogikos šakų – Valdorfo pedagogika. Šią pedagogikos kryptį pristatė Vilniaus Valdorfo mokyklos (VIVA) atstovė, Rasa Čirienė, kurios du vaikai lanko šią mokyklą. Tiek tėveliams, tiek pedagogams buvo pristatyta Valdorfo mokyklos kūrimo iniciatyva Plungėje. Organizatoriai yra Valdorfo mokyklos kūrimo iniciatyvinė grupė, į kurios sudėtį įeina tiek tėveliai, tiek pedagogai.

Esu dėkinga Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus vardo pradinės mokyklos direktorei, Vidai Turskytei, kuri domisi naujausiais moksliniais tyrimais bei atradimais ir siekia, kad tos žinios pasiektų tiek tėvelius, tiek pedagogus, kurie tiesiogiai veikia vaikus. Nuo mokyklos ar ikimokyklinės įstaigos vadovo priklauso, ar taip reikalingos žinios, paremtos moksliniais tyrimais, pasieks tiesioginį ugdytoją, todėl labai svarbu, kad vadovai suvoktų, kaip svarbu sudaryti tinkamais vaikų ugdymosi sąlygas ir koks tai indėlis į kiekvieno vaiko asmenybę.










Nuoširdus ačiū, Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinės mokyklos direktorės pavaduotojai Danguolei Alčauskienei, kuri talkino organizuojant mūsų prasmingus susibūrimus ir diskusijas.

Nuoširdus ačiū, pedagogams, kurie domisi ir analizuoja visuomenėje vykstančius procesus ir ieško tinkamiausių būdų bei priemonių, kaip paskatinti vaikus saviugdai, paremtai visuomenėje priimtinomis moralinėmis nuostatomis, kaip paskatinti jų žingeidumą ir taip reikalingą savimotyvaciją.

Ačiū tėveliams už parodytą susidomėjimą, už pateiktus klausimus ir norą gilintis į tai, kas vyksta visuomenėje, už norą padėti savo vaikams tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui.

Su meile,

Sigita Burvytė

Potemės apie ką buvo kalbama

Komentuoti

Filtered HTML

  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Leidžiamos HTML žymės: <a> <em> <strong> <cite> <blockquote> <code> <ul> <ol> <li> <dl> <dt> <dd>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
CAPTCHA
Klausimas, skirtas patikrinti ar esate žmogus ir išvengti automatinių komentuotojų.