Tėvas ir motina

Forums: 

Pasaulis yra dualus. Vaikas turi pajausti šilto ir šalto, juodo ir balto, gero ir blogo. Jis turi tėtį ir mamą. Pasaulis yra dėsningas ir tuo pačiu chaotiškas, todėl vaikas turi būti universalus, pasiruošęs įvairiems gyvenimo iššūkiams.

Panagrinėkime, ką, paleisdami į pasaulį žmogų, turi duoti tėvas ir ką motina?

Gamta patvarkė taip, kad žmogus gimsta iš moters ir jeigu jis buvo laukiamas, pajunta jos globą ir meilę, kūno šilumą ir aprūpinimą maistu. Taip jo smegenyse užsifiksuoja poreikis gyvenime ieškoti to paties, ką jis patyrė tik gimęs. Jam fiksuojasi socialumo jausmas – meilė žmonėms. Glaudus vaiko kontaktas tęsiasi apie 5 metus, o pirmuosius 2 metus vaikas kitų, taip pat ir tėvo, vengia. Kadangi per pirmuosius penkerius metus žmogus beveik visiškai susiformuoja, tai tada teisūs yra tie, kurie sako, kad: „kokia moteris, tokia ir tauta, kokia tauta, tokia ir valdžia“.

Gamta racionali ir nieko nereikalinga nelaiko. Tai kam reikalingas vyras – tėvas? Gamtoje patinai saugo teritoriją ir vykdo selekciją – gerina rūšies prisitaikymą prie esamų sąlygų. Mokslininkai priėjo išvadą, kad moteriškasis pradas atsako už kiekybę, o vyriškasis – už kokybę. Moteris savo vaikų tėvu pasirenka sveiką ir stiprų vyrą ir po penkerių metų jam patiki vaiko, ypač berniuko, paruošimą gyvenimui. Vaikams nebūtina aiškinti, kokie jie turi būti tarp žmonių. Jie tai mato iš savo tėvų tarpusavio santykių ir jiems tai užsifiksuoja visam gyvenimui, tad ir jų pačių elgesys jų sukurtoje šeimoje bus analogiškas.

O vis gi, kam reikalingas tėvas?

Tėvas visada reikalingas vaikams, nesvarbu kokio jie amžiaus. Kalbant kūdikius-kai tėvas ima ant rankų kūdikį, jis įvertina jo skirtumus nuo mamos: ir rankos jo ne tokios, ir skruostas šiurkštesnis, ir kvepia tėvelis kitaip, ir balsas jo kitoks, nei mamos. Tai padeda vaikams savo kailiu pajusti, kas yra vyriškas kūnas. Ar tai naudinga ir reikalinga. Labai. Tai praverčia ateityje berniukui, kuris ruošiasi pats tapti vyru; mergaitei, kuri ruošiasi su vyrais bendrauti. Ypač sūnūs ilgisi tėčio kontakto, žvilgsnio, šypsenos, gero žodžio, palaikymo, apkabinimo. Mergaitėms taip pat reikalingi draugiški santykiai su tėčiu. Mat berniukams tėvas būtinas kaip vyriško elgesio modelis, kurį jis pamėgdžioja. Mergaitės vystymesi tėvas taip pat atlieka labai svarbu vaidmenį. Mergaitė nemėgdžioja tėvo, tačiau jo padrąsinimai, paskatinimai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Juk tėvas gali pagirti savo dukters gražią suknelę ar šukuoseną, arba tai, ką ji padarė pati savo rankomis. Tėvas padeda mergaitei suprasti, kad ji yra graži ir protinga. Kai mergaitė taps vyresne, tėvas turi parodyti, kad jis vertina savo dukros nuomonę, o kai kada net aptarti su dukra savo reikalus. Šiuos tėvo komplimentus mergaitė įsidėmi ilgam. Kai mergaitė užauga ir jos draugų būrį papildo berniukai, labai svarbu, kad tėvas juos teigiamai priimtų, jei jam ir atrodytų, kad berniukai nelabai tinka jo dukrai. Mokydamasi vertinti tėvo vyriškąsias savybes, mergaitė ruošiasi išeiti į pasaulį, kurio pusę sudaro vyrai. Vyrų tipas, kurį ji pasirinks į draugus ar partnerius tapdama mergina, o ypač tą, kurį pamils, jos gyvenimas ištekėjus, daugeliu atvejų bus nulemti tais santykiais, kuriuos ji patyrė ir išgyveno vaikystėje su tėvu. Merginos paprastai savo išrinktuosiuose ieško tų bruožų, kuriuos jos vertino savo tėčiuose.

Visiška teisybė, kad motina gamta viską sudėliojusi genialiai. Dviejų žmonių meilė, vėliau santuoka, vaikelio gimimas kiekvieno gyvenime užima svarbų, dažniausiai ir svarbiausią vaidmenį. Vaikui reikalingas abipusis auklėjimas, o svarbiausia pats tėvų santykių pavyzdys. Manau augant nepilnoje šeimoje, didėja tikimybė, kad ir užaugusio vaiko šeima nebus darni. Paprasčiausiai, vaikui nėra iš ko rinktis, jis nemato realių šeimyninių santykių, nesusiformuoja tinkamas jo požiūris į šeimą. Manau , kad tėvų pareiga, vaiką užauginti abiems, o jei tai neįmanoma atskirai, tačiau skiriant daug laiko jaunajai atžalai.

Pilnai sutinku su nuomone, kad tėvas vaikams reikalingas kokio amžiaus jie bebutų.Manau kudikystėje ir ankstyvoje vaikystėje, tėvas taip pat reikalingas kaip ir mama,nes šiuolaikiniai tėvai sugeba ne ką prasčiau už mamas pasirūpinti mažyliu.o jei vaikas su tėčiu jaučiasi puikiai, vadinasi tėtis savaime jau yra reikalingas.Svarbu,kad vaikutis nuo pat pirmų dienų matytų ir jaustų abiejų tėvų buvimą ir meilę.Vaikas nuo mažens, bendraudamas su abiem tėvais, pradeda suvokti ir suprasti esminius vyro ir moters skirtumus.Juk tėtis stipresnis,reiklesnis,ne toks švelnus ir sentimentalus, bet su juo vis tiek gerą ir saugu.Berniukai visada pradeda mėgdžioti savo tėčius.Tėtis, jiems pats geriausias mokytojas, kaip tapti tikru vyru.Be tėvo augę berniukai dažnai būna lepūs, nekantrūs,nesugebantys atlikti elementariausių vyriškų darbų.Negaliu teigti, kad mergaitės visiškai nemėgdžioja savo tėvų.Dažnai ir mergaites galima rasti besikrapštančias su tėčio įrankiais, o užaugusios renkasi tėčių profesijas: ar tai vairuotojo, ar tai policininko.Tai įrodo, kad tėtis joms visada buvo ir yra pavyzdys, idealas ir, kad jos didžiuojasi savo tėčiu. Mergaitėms labai svarbi tėcio nuomone renkantis draugus, o suaugus kuriant šeimą.dažniausiai gyvenimo draugu renkasi vaikiną turinti tokius pat teigiamus charakterio bruožus, kaip ir tėtis.

Tėvas ir mama abu dalyvauja vaiko ugdyme. Pirmaisiais metais svarbiausia mama. Saugumas, meilė, poreikių tenkinimas, juk visai tai neatsiejama nuo mamos. O tėtis tik pažaisti, komunikuoti, bet neilgai. Gal šypsenėlė, gal šiek tiek ilgesnis akių kontaktas, bandymas paragauti ir t.t. Vėliau prasidedant antriesiems metam tėčio vaidmuo vis svarbesnis, todėl, kad vaikui norisi suprasti ir tėti. Vaikas pasidaro vis mobilesnis, savarankiškesnis ir pagalbos užduotims atlikti prašo tėčio, tačiau jei nepavyksta išsigąsta ar susižeidžia, reikalauja mamos, kad paguostų. Tėtis pasirūpina, kad vaikui būtų saugu tyrinėti, kad būtų įdomų, santykis labiau, kaip draugų. Vėliau tėtis aktyviau dalyvauja aiškindamas kas priimtina, kas ne bei mokant priimti atsakomybę už savo elgesį. Tačiau vaikui augant, manau, būtų sunku išskirti, kuris iš tėvų, kuo turi užsiimti, nes vaiko eksperimentų vis daugėjo ir tas kuris su juo tuo metu ir turi atlikti vaidmenį, kuris yra tinkamas tai situacijai. Nesvarbu ar guosti, ar žaisti, ar versti prisiimti atsakomybę už nepriimtiną elgesį. Manau svarbiausia, kad tėvų nuomonės sutaptų ugdymo klausymais.

Manau vaikui yra svarbi tiek mama tiek tėvas visais gyvenimo etapais. Abu tėvai vaikui suteikia meilę, šilumą, saugumo jausmą. Nuo pat gimimo vaiko auginime ir vaiko auklėjime turi dalyvauti abu tėvai, vaikui tai yra labai svarbu. Svarbiausia jog tėvai abu sutartų kaip vaiką auklėti ir kokias vertybes puoselėti. Beabejoės nuo mamos priklauso vaiko požiūris į pasaulį, šeimą. Kokias vertybes mama puoselės savo vaikui, tokį pasaulį vaikas ir matys.

Manau tėvas, kaip ir motina yra labiausiai reikalingi vaikui. Taip, vaikelis auga motinos įsčiose, jis jaučia mamos balsą, meilę, tačiau be tėvo ta gyvybė nebūtų užsimezgusi. Juolab, prieš gimstant vaikelis taippat yra susipažinęs jau ir su tėvelio balsu, o galbūt ir švelniais prisilietimais. Manau, kad vaiko auklėjime , ugdyme neturėtų būti tik mama, manau kad turėtu dalyvauti tiek mama, tiek tėtis.

Tėvas turi didele įtaką vaikui dažniausiai vaikam tėvas yra autoritetas ypač berniukams. Šeip šeimoje turi būti ir mama ir tėvas, nes kai kurie vaikai nebeturi tėvo, bet vistiek apie ji svajoja galvoja šnekasi su draugais. O tėvas ir motina turi vaiką ugdyti vienodai savo vaikus, gal skirsis laiko paskirstymas tėvas dažniausiai mažiau laiko praleidžia su vaiku, nes dirba yra šeimos galva.

Pritariu komentarams, kad vaikui reikalingi abu tėvai. Darniose šeimose augantys vaikai tampa visapusiškesni, savarankiškesni. Vaikams reikalingas ir vyriškas tėvo griežtumas, gebėjimas vadovauti, buities darbų išmanymas, ir motiniškas rūpestis, švelnumas. Matoma,kad nepilnose šeimose augantys vaikai vėliau susiduria su tam tikromis problemomis, kurios tęsiasi iš kartos į kartą. Manau čia svarbu atsakingas požiūris į santuoką - vaikai turi gimti saugioje aplinkoje, kur abu tėvai yra vienodai svarbūs ir kiekvienas žino savo atsakomybes. Taip vaikučiai apgaubiami tėvų meile - abiejų tėvų savita, tačiau vienodai stipria...

Šeimą galima apibrėžti kaip galimybę dviems, mylintiems žmonėms būti kartu, auklėti, prižiūrėti ir auginti savo vaiką. Vaikui augančiam tvirtoje šeimoje, kurioje jis mato kaip tėtis ir mama myli vienas kitą, susiformuoja įgūdžiai, pasitikėjimas savimi, bei dvasinės vertybės. Tėtis ir mama vaikui yra patys svarbiausi žmonės, todėl jie turi stengtis ugdyti dorą pilietį, kuris pasitiki savimi, moka bendrauti. Ko neturėtų daryti tėvai? Dažnai tėvai savo vaikus "įstato į rėmus" t.y. tikisi vaikuose išvysti savo socialinės padėties tęsinį.Ne gana to, dažnai tėvai savo vaikuose mato galimybę realizuoti savo pačių siekimus, projektus ir troškimus, kurių patys nesugebėjo įgyvendinti. Vaikas, nepatyręs žmogiškos meilės bei dėmesio, tampa kietaširdis. Vaikas su kuriuo elgiamasi pagarbiai, pats pradeda gerbti save.

Vaikystėje tėtis ir mama vaikui yra autoritetas. Šiuo laikotarpiu yra įsisavinami visi svarbiausi gyvenimo įgūdžiai ir asmeninės vertybės. Nuo pat pirmųjų gyvenimo metų jau pradeda formuotis individuali asmenybė, kuri jau turi savo charakterį, principus ir socialinį suvokimą. Socialinį suvokimą, pirmiausia, padeda išvystyti tėvai, todėl jie turi tinkamai elgtis. Dažniausiai mama autoritetas būna dukrai, tėtis - sūnui. Juk ne kartą esame pastebėje kaip dar būdami maži, vaikai kopijuoja savo tėvus. Tėvai turėtų daugiau bendrauti su savo vaikais, labiau įsigilinti į jų problemas ir ne visada vaiko sakomus žodžius praleisti pro ausis. Kartais būti atlaidesniems, bet visada kontroliuoti savo vaiką.

Manau, kad tėvas šeimoje yra būtinas, o ypač jei šeimoje auga berniukas. Aš pati augau be tėvo ir visada maniau, kad tėvas šeimoje nėra būtinas. Mano šeimoje gimė sūnus. Ir nuo pirmos gimimo minutės aš pastebėjau vaiko ryšį su tėvu. Sūnui dabar trys metai, o jo ir tėvo ryšys vis stiprėja. Ir man, kaip mamai, tai labai smagu matyti. Ir jei, neduok dieve, išsiskirtume, manau, kad vaikui būtų didžiausias smūgis. Tad linkiu, kad kiekviena šeima turėtų ir mamą, ir tėtį ir saugotų vienas kitą.

Vaikas susigaudo ir susivokia pasaulyje tada, kai kiekvienas iš tėvų atlieka savo vaidmenį, turi savo padėtį, ypatybes. Antraip vaikas neturės nei visavertės mamos, nei visaverčio tėvo, o turės kažką tarpinio, ko gyvenime šiaip jau nebūna. Tėvams būtina atlikti savo vaidmenį ir leisti vaikui pažinti priešingos lyties vaidmenį bendraujant su kitais artimaisiais, kaimynais, draugais.

Tiek tėvo, tiek motinos vaidmenys yra vienodai svarbūs vaiko ugdyme. Vaikas nuo pat mažumės turi matyti ir jausti, kas ir kaip juo rūpinasi. Vaikas augdamas gauna bendrą suvokimą, kaip turi atrodyti šeima, koks jos modelis. Dažniausiai, kokioje šeimoje užauga vaikas, tokią jis ir pats kurs. Ypač jei šeimoje gimsta berniukas, tai jam tėvas besąlygiškai reikalingas, kasgi daugiau jei ne tėvas sūnui bus autoritetas, iš ko jis išmoks būti vyru.

Ir tėvo ir motinos vaidmenys yra vienodai svarbūs. Esant nepilnai šeimai, vaikas labiau tapatinsis su vienu iš šalia esančių tėvų, bet tuo pačiu priimdamas ir priskirdamas sau ir tai lyčiai teigiamas, bet ir dar daugiau neigiamų charakteristikų, o vienas iš tėvų, tuo pačiu ir ta lytis, kuriai jis priklauso, gyvenantis ne kartu, gali būti labai idealizuojamas. Todėl ypač svarbų vaidmenį atlieka abi lytys ir sveikas, einantis į kompromisus jų bendravimas, formuojant vaiko charakterį.

Visiškai sutinku su nuomone, kad tėvas vaikui yra be galo reikalingas kaip ir mama. Tiek tėvas ir mama vaikui atlieka gyvenime skirtingus vaidmenys kurie vaikui yra be galo svarbūs. Vaikas netūrėdamas vieno iš tėvų jaučiasi ne toks pilnavertis kaip kiti ir jaučią trūkumą viduje. Augdamas su mama ir tėčiu vaikas užaugęs eina tuo pačiu keliu kaip ir tėvai, stengiasi sukurti darnią ir pilnavertę šeimą. Tėvai yra vaiko pavyzdys, kuriuo jis seka savo gyvenime. .

Abiejų tėvų auklėjimas ypatingai svarbus vaikams. Mama suteikia saugumo, meilumo, šilumos jausmą, visada užjaus skaudant, slaugys sergant. Tokį rūpesti kitu žmogumi vaikas perima iš mamos. Iš pradžių žaisdamas ir kartodamas veiksmus su savo žaislais, o vėliau ir su žmonėmis. Juk dažnai vaikai supranta ir paglosto, jei sakai,kad jautiesi blogai. Tėtis šeimoje vaidina ne mažesnį vaidmenį. Jo darbai namuose gerina visų šeimos narių gerovę, buitį. Tėvo autoritetas, ypatingai berniukams, labai didelis. Tėtis su vaikais žaidžia kitokius žaidimus, taip vaikai gauna skirtingos patirties ir gali modeliuoti savo pačių elgesį, reakcijas. Abu tėvais, nesvarbu kokio amžiaus būtų vaikas, yra svarbūs.Svarbiausia,kad šeimoje vieni kitus gerbtų ir mylėtų.

Poveikį ir įtaką vaiko charakteriui bei apskritai visai asmenybei daro ir mama, ir tėtis.Tėvas sūnui yra savotiškas vyriškumo modelis, padedantis suvokti savo lytį. Vaikas ima iš tėvo pavyzdį, kopijuoja jo elgesį, reakcijas, santykius. Vaikui svarbu perimti vyro ypatybės, tai, kaip jis išreiškia save, kokią žinią perduoda aplinkiniams.

Esu senovinių pažiūrų, aš už santuoką, kurioje egzistuoja pilnaverčiai šeimos santykiai, grįsti meile ir pasitikėjimu. Vaikui šeimoje, be jokių svarstymų, reikia tiek mamos, tiek ir tėtės meilės. Apie mamą kalbama jau nuo senų senovės, dainose apdainuojama motulė, kad tik jos rankos švelniausios...kad tik ji iš visų geriausia... Tėvo vaidmuo, kad ir labai svarbus, gerbiamas, mylimas, iki šiol buvo mažiau akcentuojamas, bet tik nuo tėčio šaunumo priklauso suaugusios dukters jaunikio paieška,juk vaikystės žaidimuose visos mažos mergaitės savo princą mato tik savo tėvelį,- stiprų, gražų, kuris atjoja ant balto žirgo, ir ją išgelbsti,(paprastai tokios pasakos dažnai baigdavosi vedybomis ir tik su savo tėveliu). Merginos savo išrinktajame taip pat ieško savo tėtės savybių, Stipriu, kaip tėtis, svajoja tapti kiekvienas berniukas, ir su kokiu pasididžiavimu tarp draugų gali pasigalynėti, kurio tėtis stipriausias, ką jis moka ir t.t. Mūsų vaikai atkartoja mūsų šeimos modelį, taigi kokie esame mes, kokie yra mūsų vaikai, tokia yra ir tauta, tad mūsų gyvenimas tegul būna pavyzdys, kaip gyventi ateinančioms kartoms . Gaila, kad šeimos samprata ,ypač paskutiniu, metu sulaukia daug skirtingų pasisakymų ir nuomonių .

Kiekvienoje šeimoje tėtis turi įvykdyti be galo sunkių užduočių. Pagrindiniai tėčio tikslai yra: buvimas šeimoje, aktyvus bendravimas ir bendradarbiavimas su jos nariais, domėjimasis savo vaikais, kantrus jų laisvo laiko organizavimas, rūpinimasis buities sąlygomis (šeimos ekonomika), supratingumas, tolerancija bendravime, pagalba sunkumose, vaiko apdovanojimas šiluma, meile ir empatija, mokėjimas nustatyti pareigas ir jų atlikimo priežiūra, buvimas autoritetu, pavyzdžio rodymas, tam tikras griežtumas, kuris neužgožia draugiškumo vaikui, vaiko psichikos saugojimas ir vystymas, rūpinimasis vaiko lavinimu, auklėjimu ir dalijimasis tomis pareigomis su žmona. Kitaip kenčia vaiko psichinė ir moralinė pusiausvyra, vaiko elgesys, jo pasaulėžiūra.

Manau, jog abu tėvai yra labai svarbūs šeimoje. Abu atlieka savo tam tikrą vaidmenį šeimoje. Vaikui reikalinga mamos šiluma bei meilė, o tėvo griežtumas bei rūpestis, kad vaikas galėtų augti mokėdamas mylėti, rūpintis ir atskirti kas yra blogai, o kas yra negerai gyvenime. Taip užauga savarankiškas, pilnavertis žmogus, kuris moka pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais.

Manau tėvas kaip ir motina yra reikalingas savo vaikui. Kiekvienas vaikas nori augti pilnoj šeimoj, jaustis saugių, turėti mamą ir tėtį. Berniukams tėvas būna autoritetu. Mergaitės jaučiasi saugesnės turėdamos tėvą. Vaikų auklėjime turėtų dalyvauti abu tėvai. Ne kartą teko girdėti, kad mergina dažniausiai išsirenka sau į vyrą panašų žmogų į tėvą. Pati esu ištekėjus. Ir man daug kas taip sakė, kad mano vyras panašus į mano tėvą. Tiek charakteriu, tiek išvaizda. Įsimylėję ieškome labai keisto paradokso. Paradoksalu yra tai, kad įsimylėję stengiamės surasti daugelį žmonių, prie kurių buvome prisirišę vaikystėje. Antra vertus, iš mylimos būtybės reikalaujame atlyginti už skriaudas, kurias seni tėvai ar kiti asmenys mums yra padarę. Taigi meilėje glūdi prieštaravimas: mėginimas susigrąžinti praeitį ir ją pakeisti.

Net nekyla abejonių, kad vaikui reikia tiek mamos tiek tėčio. Manau, kad mama retai kada galės atstoti gerą tėvą. Man dabar sunku būtų įsivaizduoti savo gyvenimą, savo vaikystę be tėčio, jo reikia ne tik berniukams, jo reikia lygiai taip pat ir mergaitėms, juk dažnai mergaitės dar daugiau prisiriša prie tėčio negu berniukai.

Aplinkos korekcinė galia gali būti tas veiksnys, kuris lems ar pvz neigiami šeimos modeliai būtinai bus integruoti į vaiko šeimą. Kalbant apie mamos ir tėčio vaidmenis ir indelį į vaiko sėkmę - jie yra neginčijimi (jie tinkami ar ne tai jau kitas klausimas). Atsakingas vyriškas pavyzdys vaikui yra būtinas. Ir jei susiklosto taip aplinkybės, kad mama viena augina berniuką, manau visai sėkmingai jis "vyriška pavyzdį" gali matyti pvz mokytojuje, kuris jam yra autoritetas. Svarbu, kad vaiką suptų pamėgdžioti verti asmenys dėdė, senelis, krikštatievis, netgi šaunus kaimynas.

Šeimoje reikalingi abudu: tiek tėvas, tiek motina. Tėvas, mano nuomone, šeimai sukuria saugumo, tvirtumo jausmą. Motina moko švelnumo, atlaidumo, būnant su ja suprantamas gyvenimo trapumas, laikinumas, meilės, gėrio, pažadų svarba, o tėvas labiau parodo emocinės, socialinės stiprybės galią/svarbą, Išvada: vaikui , be abejo, reikia abiejų tėvų tam, kad ateityje jis neturėtų psichologinių problemų, akd netruktų pastikėjimo savimi, kad nebūtų širdyje užsilikusių nuoskaudų ir kad šeima būtų darni ir emociškai stabili.

Manau, kad tiek mamos tiek teciai buna skirtingi, tai kad mamos buna tik svelnios, o teciai tik griezti, puikiai zinome, kad nevisada buna tiesa. Gamta sukure vyra ir motery, ju meileje gimsta vaikas, vadinasi tiek mama tiek tetis yra reikalingas. Manau, kai seimoje yra santykiai tarp mamos ir tecio, vaikas mato pavizdy, nori kurti savo seima ir supranta visa seimos svarba, Mokosi, dvieju zmoniu abipusio supratimo ir pagarbos vienas kitam. Tokios vertybes yra svarbios vaikui suaugus, kuriant savo seima.

Tėvas labai reikalingas vaiko gyvenime. Aš pati augau be tėvo ir tai yra labai sunku kai tave užaugina tik mama. Man buvo nesuvokiamas dalykas kaip tu gali gyventi su vyru viename bute! Ir kai susiradau širdies draugą buvo taip pat sunku. Reikėjo daug ko išmokti ir kai pradėjom gyventi kartu buvo šiek tiek neįprasta, nes aš nesu pratusi. Dabar tai jau pripratau :) Bet esmė, kad tėvas vaikui reikalingas, jis turi daug ko išmokyti ir parodyti.

O visgi, kam reikalingas tėvas? Šiuo metu yra daugybė diskusijų apie tai ir jau yra priimami sprendimai dėl Tėvystės atostogų, o ne tik motinystės. Nuo senovės vyras priiminėjo šeimos sergėtojo vaidmenį, t.y. saugojo nuo plėšrūnų ar kitų genties narių, galbūt analogijos yra ir šiais laikais. Lengviausiai atsakyti į klausimą kam yra tėtis, vadovaujantis Edipo/Elektros kompleksu, kai berniukui nėra tos pačios lyties atstovo su kuriuo tapatintis išauga homoseksualai arba tiesiog lieka neišspręstas raidos konfliktas. Kitas dalykas, niekas išskyrus tėtį nesuteiks to įpatingo saugumo jausmo, nepalakstys su kamuoliu ar nuo kalno su rogutėm. Svarbu mamos ir tėčio santykiai, o kai jie geri, vaikas užaugs tikrai geru žmogumi.

Žinoma, gyvybę vaikui suteikia mama, atveria duris į platųjį pasaulį, tačiau ne mažesnis vaidmuo atitenka tėvui. Manau, kad vyrui tėvo statusas – pats garbingiausias. Jame slypi jėga, teisingumas ir garbė, bet nereikia pamiršti, kad tai ir sunki našta. Ne kiekvienas sugeba būti Tėvas, o ne biologinis gimdytojas. Tam reikia turėti talentą ir paskirti šiam vaidmeniui visą savo gyvenimą. Tėvo pareiga ne tik tai „parnešti namo atlyginimą“, bet ir tapti autoritetu. Mergaitei tėvas – tai būsimo vyro idealas, berniukui – elgesio pavyzdys. Reikia atsiminti, kad vaikas kopijuos tėvo elgesio modelį. Ir jeigu vaikas elgiasi nepriimtinai, pažeisdamas taisykles, tėvai turi ieškoti priežasčių savyje. Tuo pačiu metu reikia auklėti vaikus ir užsiimti saviaukla.

Šeima… Koks gražus šis žodis ir kokią didelę reikšmę turintis kiekvieno žmogaus gyvenime. Šeimoje vaikas jautiesi saugus ir mylintis, tėvai visada savo vaiką išklausys, paguos, padės, palaikys. Mylinčioje šeimoje vaikas visada yra reikalingas ir mylimas. Be šeimos ir artimųjų vaikas yra niekas. Šeimoje žmogus įgyja visa tai, kas yra svarbiausia ir brangiausia jo gyvenime, išmoksta rūpintis savo artimaisiais, suauga kaip brandi ir atsakinga asmenybė.

Vaikui reikalingi abu tėvai, tam kad vaikas galėtų ugdytis suvokimą apie tinkamus lyčių vaidmenis ir vyro bei moters atliekamas funkcijas visuomenėje. Motina vaikui suteikia saugumo, prieraišumo, globos ir kitus svarbius poreikus, o tėvas vaikui reikalingas, kaip šeimos gynėjas nuo pavojų, žaidimų draugas ir pan. Tėvas vaidina svarbų vaidmenį šeimoje, kaip susitarimų ir taisyklių laikymosi saugotojas, nes mamos dažniau yra linkusios nusileisti vaikų užgaidoms.Augdamas be tėvo vaikas gali pasižymėti menka saviverte, jaustis prastesniu už kitus, pasižymėti agresija pykdamas ant viso pasaulio dėl kitokios savo padėties ir kt.

Vaikui turi būti svarbi tiek mama tiek tėvas. Mamos dažniausiai būną atlaidesnės, linkusios vaikams nusileisti, pildyti jų užgaidas, o tėvas griežtas, neleidžiantis vaikui elgtis taip kaip jis nori. Manau, kad vaikas turi gerbti abu tėvus, todėl nuo pats mažens reikia vaikui skiepyti, kad vos tik kažko užsimanęs tikrai negaus, kad ant norimo daikto reikia užsidirbti gerais darbais ir pan. Manau, kad augdamas vaikas matantys savo tėvų elgesį, bendravimą, po to taip elgis ir savo sukurtoje šeimoje.

Vaikui reikalingi abu tėvai, tačiau pirmais kūdikio mėnesiais iš tikrųjų svarbiausias yra mamos vaidmuo, kurį vaikas pajaučia pirmais savo gyvenimo metais: saugumą, prieraišumą, rūpestį ir meilę. Augant vaikas pamato dviejų žmonių, tai mamos ir tėčio savitarpio pagalbą vienas kitam, pagarbą, meilę, bendravimo modelį, vaidmenų skirtumą. Tėtis tampa stiprumo ir jėgos simboliu, mamos ir visos šeimos globėju. Šeima privalo būti pilna ir joje visi nariai svarbus.

Mama galbūt ir yra svarbiausia primaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais, bet tėvo reikšmės vaiko vystimuisi irgi negalima paneigti. Ypač darželinio amžiaus vaikams yra labai svarbu leisti laiką ne tik su mama bet ir su tėčiu, dar geriau kai tai būna atskiros dienos skirtos tik tėvui ir vaikui arba mamai ir vaikui.

Žinoma, svarbūs šeimoje tiek tėvas, tiek motina. Gaila, kad ne visi mes gimstame pilnose, "sveikose" šeimose. Sąmoningi, brandūs, rūpestingi tėvai įtvirtina savo vaikuose sveiką šeimos modelį. Kitu atveju, užaugusiems ne pilnose arba destruktyviose šeimose, sveiko šeimos vaizdo ieškoti reikia patiems. Ne visi turi resursų tai atrasti.

Mano nuomone, šeimoje tiek motina, tiek tėvas yra neabejotinai svarbios asmenybės. Žinoma, dauguma atvejų motinos palaiko artimesnius santykius su savo vaikais. Kaip sakome, mamos, net nujaučia, kai jų vaikams kažkas nutinka, ar nepasiseka. Tačiau jokiu būdu negalima paneigti ir tėvo daromos įtakos. dabar kuo dažniau girdime, kuomet tėvai išeina tėvystės atostogų ir lieka su kūdikiu namuose, kol mama dirba. Man tai tikrai atrodo nuostabiai, aš pati, tokiais tėvais žaviuosi, kurie nebijo prisiimti atsakomybės ir nori kuo daugiau rūpintis savo atžalomis.

abi personos beveik vienodos šeimos modelyje, tik kiekvienas skirtingais aspektais ir skirtingais klausimais.

Tiek tėvas, tiek motina savo mylimam, prižiūrėtam vaikui turi gyvenime skirti visko po lygiai, kaip ir vaikui tiek tėvas, tiek motina yra labai reikalingi.

Komentuoti

CAPTCHA
Klausimas, skirtas patikrinti ar esate žmogus ir išvengti automatinių komentuotojų.