Taikant stebėjimo metodą išskirti pirmaklasiai su dominuojančiais charakterio bruožais priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje

Tyrimo duomenys paimti iš:

Burvytė, Sigita. Pirmosios klasės mokinių adaptacijos mokykloje pedagoginis koregavimas :[rankraštis]: daktaro disertacija: socialiniai mokslai, edukologija (07S) / Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla,. 301 p.

Tiriamieji: 168 pirmų klasių mokiniai.

Tyrimo atlikimo vieta: trys Vilniaus miesto pradinės mokyklos.

Remiantis pirmosios klasės mokinių elgesio sunkumų raiška kasdieninėje klasės aplinkoje buvo išskirti pirmosios klasės mokinių adaptavimosi sunkumų vertinimo kriterijai.

Uždarų vaikų adaptacinių sunkumų vertinimo kriterijai – santykių su kitais vengimas: laiką leidžia vienas; atžarus, staigus, užgaulus elgesys; elgesio sunkumus patiria leisdamas laiką tarp žmonių; savo elgesiu stengiasi aplinkiniams parodyti, kad nenori su niekuo bendrauti.

Smulkmeniškų vaikų adaptavimosi sunkumų vertinimo kriterijai – smulkmeniškas taisyklių laikymasis: elgiasi atsargiai, apgalvotai, sunkumų iškyla, kai reikia pasielgti spontaniškai; viską susiplanuoja, nes neplanuotas elgesys trikdo; nemėgsta naujovių, pokyčių; nesant galimybės tvarkingai susidėti daiktus, patiria diskomfortą; negeba dirbti ne pagal taisykles; sunku prisitaikyti chaotiškoje aplinkoje; sunkumų patiria, kai nori įvesti savo taisykles ir per daug nurodinėti; negeba dirbti netvarkoje; nemoka būti nenuoseklus, išlaidus, neatkaklus.

Dėmesio sau siekiančių vaikų adaptavimosi sunkumų vertinimo kriterijai – savo elgesiu stengiasi patraukti kitų dėmesį: negali ilgai išbūti vienoje vietoje ir kruopščiai baigti pradėtą darbą; mėgsta pokyčius, jų nesant, savo elgesį nukreipia pokyčių paieškai; savo elgesiu stengiasi būti dėmesio centre; vengia taisyklių ir pasižymi nekantriu elgesiu; elgiasi laisvai ir mėgsta rizikuoti; elgiasi taip, kad būtų gerai čia ir dabar; pasižymi menka kantrybe, nemoka laukti, sunkiai susivaldo, kad neiškrėstų ką nors netinkamo, negeba būti vienas, atlikti individualias užduotis iki galo, ištvermingai vykdyti tai, kas suplanuota.

Nesavarankiškų vaikų adaptavimosi sunkumų vertinimo kriterijai – nepasitikėjimas savimi ir įgytas bejėgiškumas: sunkiai išsiskiria su tėvais; per pertraukas dažnai glaudžiasi prie mokytojo, ieško artimesnio kontakto; reaguoja į kitų nuomonę; negeba reikalauti ko nors sau; negeba būti sveikai agresyvus; pasižymi perdėtai taikiu, altruistišku ir užjaučiančiu elgesiu; negeba savarankiškai apsiginti nuo kitų pašaipų; nerodo iniciatyvos.

Harmoningais vaiko charakterio bruožais laikomi gebėjimai naujose situacijose valdyti elgesį ir juo adekvačiai reaguoti į esamą situaciją ir jausti vidinę harmoniją. Tai visi aukščiau išvardyti būdo bruožai (uždarumas, smulkmeniškumas, nesavarankiškumas ir dėmesio sau siekimas), keturios bendrosios pagrindinės nuostatos ir elgesio galimybės. Tokio charakterio vaikas geba įvertinti situaciją ir atitinkamai į ją reaguoti vieno iš keturių būdo bruožų sąlygotu elgesiu, nesutrikdydamas vidinės pusiausvyros.

Tyrimo rezultatai: Siekiant padėti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams įveikti sunkumus, buvo išskirti vaikai su dominuojančiais charakterio bruožais, priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Rezultatai pateikti paveiksle.

Atliekant tyrimą buvo surinkti duomenys apie vaikų skaičių šeimoje, siekiant išryškinti vaikų su dominuojančiais būdo bruožais ir vaikų skaičiaus šeimoje santykį.

 

 

Tyrimas atskleidė, kad tarp uždarų vaikų (n = 7) – 4 vienturčiai ir 3 iš didesnių nei vieno vaiko šeimų. Tarp smulkmeniškų vaikų (n = 21) – 8 vienturčiai ir 13 iš didesnių nei vieno vaiko šeimų. Tarp nesavarankiškų vaikų (n = 32) – 23 vienturčiai ir 9 iš didesnių nei vieno vaiko šeimų. Tarp dėmesio siekiančių vaikų (n = 21) – 17 vienturčių ir 4 iš didesnių nei vieno vaiko šeimų. Tarp harmoningos asmenybės (n = 87) savybėmis pasižyminčių vaikų 31 vienturtis ir 56 iš didesnių nei vieno vaiko šeimų.

Aktyvizuoto etnografinio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina F. Riemann (2004) teiginį, kad dėmesio siekiantiems ir nesavarankiškiems vaikams būdinga klaidinga elgsena dažniau pasižymi vienturčiai vaikai. Tėvams auginant vieną vaiką, dažniau pasitaiko tokių atvejų, kad jie sukuria namų aplinkos sąlygas, palankias vienpusiškiems būdo bruožams (nesavarankiškoms ir dėmesio siekiančioms asmenybėms) ugdytis. Nagrinėdami mokyklos baimę, kylančią dėl specifinių ugdymo būdų, daugelis tyrėjų (Oelsner, Lehnkuhl, 2002; Petermann, Niebank, Scheithauer, 2003) teigia, kad išlepinti vaikai dažniau pasižymi baime. Ugdymo klaidos šeimoje nebūtinai sukelia baimę, tačiau ištirta, kad netinkamas auklėjimas yra pirminė mokyklos baimės atsiradimo priežastis. Specifiniais ugdymo būdais laikytini tiek didelis vaikų lepinimas, tiek pagrindinių vaiko poreikių nepatenkinimas šeimoje. Šie auklėjimo būdai, būdami kardinaliai priešingi, baimės atveju atlieka tą pačią neigiamą funkciją: dažnai tokių šeimų tėvai patys būna auklėti baimėje, todėl savo baimes perkelia į vaikus (Schnabel, 1998; Rost, 1991; Kaiser, 1982). Į pirmąją klasę vaikai patenka turėdami šeimoje susiformavusius elgsenos įpročius, kurie gali sukelti situacijas, iš kurių vis sunkiau rasti išeitį. Tai ypač išryškėja, jeigu tėvų ir mokytojo elgesio vertinimai labai skiriasi.

Apibendrinimas: tyrimas atskleidė, kad vaikai, augantys su broliais ar seserimis, turi daugiau patirties realių santykių ir didesnė jų dalis pasižymi harmoningais charakterio bruožais, o vaikų, augančių po vieną, didesnė dalis pasižymi nesavarankiškais ir dėmesio siekiančiais dominuojančiais charakterio bruožais. Vieni jų gerai jaučiais, kai yra globojami suaugusio asmens, o kiti kai yra dėmesio centre, su problemomis ir adaptavimosi sunkumais jie susiduria, kai nėra šalia suaugusio asmens, kuris juos globotų ar kai jiems nėra skiriamas asmeninis dėmesys.