Dėmesys – geriausias vaistas vaikui!

2017 m. kovo 22 d. Lietuvos Edukologijos universiteto socialinės pedagogikos antro kurso studentės Laura ir Alina “Genio” pradinėje mokykloje atlikome edukacinę pamokėlę vaikams apie dėmesį bei jo lavinimą. Tačiau ši pamokėlė buvo kitokia, nes ji buvo parengta sužaidybinimo pagrindu, todėl vaikams teorinės žinios buvo pateiktos per sužaidybinimo situacijas. Pamokos pradžioje susipažinome su vaikais, todėl pirmasis žaidimas buvo susipažinimo, kuomet vaikai turėjo pasakyti savo vardą ir iš savo pirmosios vardo raidės sugalvoti komplimentą sau. Vaikams šis žaidimas pasirodė įdomus, kurio metu atsiskleidė vaikų kūrybingumas. Ir tikrai jie prigalvojo puikių komplimentų sau.

Antruoju žaidimu siekėme, kad visas dėmesys būtų sutelktas į mus ir į mūsų žodžius, todėl žaidėme žaidimą “Suplok, išgirdęs gyvūno vardą”. Tuomet antrasis žaidimas buvo panašaus pobūdžio, tik reikėjo pritūpti, išgirdus gyvūno vardą. Žaidimui pasunkinti sujungėme juos abu, tad vaikai ir delniukais plojo ir tūpinėjo labai entuziastingai. Dar vienas žaidimas buvo pavadinimu “Tiesa – netiesa”, kuomet vaikai turėjo paploti delniukais išgirdę teisingą sakinį ir sutrypti kojom, išgirdę melą. Paskutinis pateiktas teiginys buvo, jog jie yra patys protingiausi šioje klasėje. Žinoma, tuomet visi plojo labai garsiai. Kadangi keli žaidimai buvo pateikti susikaupimui, nusprendėme, kad jiems reikia ir pailsėti, taigi įjungėme smagios vaikiškos muzikos ir kartu pašokome, stengiantis atkartoti rodomus judesius. Judesius rodėme ne tik mes, bet ir vaikai. Tai buvo smagiausia tiek mums, tiek jiems dalis, kai vaikai patys galėjo parodyti ir išmokyti kitus to, ką moka. Kadangi atmintis nuo dėmesio yra neatsiejama dalis, todėl dar vienas žaidimas buvo kuomet mes ant stalo padėjome kelis daiktus, davėme keliolika sekundžių įsiminti jų vietą bei kokie daiktai yra ant stalo, tuomet paprašėme jų, kad nuoširdžiai užsimerktų. Tuo tarpu mes pakeitėme daiktų stovėjimo vietas bei kelis daiktus nuėmėme ir prašėme, kad vaikai pasakytų, kas pasikeitė. Kaip ir visuose žaidimuose, kai paklausėme, kas nori pirmas atsakinėti, mūsų net gi nuostabai, visi vaikai net atsistoję ir griūdami iš suolų bandė atkreipti mūsų dėmesį, kad tik jų paklaustume. Šis žaidimas jiems ypač patiko ir, manome, buvo naudingas.

Na ir dar vienas žaidimas buvo skirtas atsipalaidavimui ir šokiui. Šio žaidimo metu stebėjome vaikus ir leidome jiems atsiskleisti. Mūsų nuostabai – vaikai puikiai įsimena parodytus judesius ir siekia nieko nepraleisti. Pabaigoje vaikams pasiūlėme pažaisti ramius žaidimus žaidimų kambaryje. Visi sustoję ratuku, susikibome rankomis ir perleidome vienas kitam “laimės spindulėlį” sugniauždami vienas kitam delniukus ir nesakant pas ką tuo metu yra tas spindulėlis, kuris labai puikiai apėjo visą mūsų ratą. Taipogi stovint ratu paprašėme, kad vienas kitam iš eilės pasakytų po kokį nors palinkėjimą. Žaidimų metu stebino vaikų kūrybingumas. Jie nelinkėjo vienas kitam tiesiog laimės ar sėkmės, bet linkėjo ir pasiekimų sporte, ir šokiuose bei gražių akimirkų. Ir kaip mes pačios pasakėme, nemandagu būtų, jeigu svečiai ateitų be staigmenų, o kadangi mes tądien buvo jų svečiai, taigi nustebinome vaikus saldainiais. Tačiau norint gauti saldainį, mes norėjome išgirsti jų nuomonę apie mūsų pravestą pamokėlę. Ir tuomet visų vaikų veiduose pasirodė šypsena. Mums buvo malonu išgirsti, kad vaikai liko patenkinti mūsų žaidybiniais užsiėmimais. Kiekvienas iš jų paminėjo, kad pamokėlė buvo naudinga, labai linksma ir su daug žaidimų. Mes džiaugiamės pirmąją sėkminga veikla su vaikais. Sėkmė įkvepia veikti toliau vaikų gerovei. Vaikų atsiliepimai suteikė džiaugsmo ir pajutome, kad pamokėlė pavyko puikiai, kad įgyvendinome savo tikslus ir pasiekėme svarbiausio, jog vaikai mus išlydėjo su gera nuotaika, šypsenomis bei apkabinimais.