2017-05-30

Giedrė Staškūnienė

Konfliktai šeimoje

„Šeima“ – žodis, kuris asocijuojasi su šiluma. Tai vieta, kur turėtų būti gera, jauku, saugu. Šeima yra maža bendruomenė, kurioje atsiskleidžia pačios įvairiausios žmogaus savybės. Tačiau kaip ir visose bendruomenėse pasitaiko nesutarimų ir konfliktų, todėl norėtųsi daugiau atkreipti visuomenės dėmesį į šį aspektą ir jį pagvildenti.

Dirbant socialinį darbą labai dažnai tenka susidurti su konfliktais. Vaikai dažnai konfliktuoja su tėvais, tėvai konfliktuoja tarpusavyje. Konfliktai ir jų netinkamas valdymas neigiamai veikia šeimą, sukelia įvairias socialines problemas. Žmonija šiandien yra pajėgi tinkamai spręsti konfliktus, nesukeliant pavojaus, tačiau tam, be abejonės, būtinos visų pastangos.

Konfliktų priežastys ir sąvokos

Analizuojant mokslinę literatūrą pastebėjau, kad konfliktai egzistavo įvairiais laikotarpiais ir daugybė mokslo šakų jais domėjosi bei tyrinėjo. Nors XXa. 6 – ajame dešimtmetyje daugiausia buvo domėtasi konflikto priežastimis, padariniais, o ne pačiu konfliktu, jau antrojo periodo pradžioje pradėtas nagrinėti ir pats konfliktas, atsirado konflikto terminologija, ėmė ryškėti įvairios konflikto sampratos. Skirtingais laikotarpiais išryškėjo įvairūs požiūriai į konfliktus. Mokslininkai išskiria tris požiūrius į konfliktus:

Tradicinis požiūris. Šis ankstyvasis požiūris teigė, kad konfliktas yra neigiamas dalykas ir jo reikia vengti, o norint pagerinti grupinės veiklos rezultatus ar santykius tarp žmonių, tereikia atkreipti dėmesį į konfliktą sukeliančias priežastis ir pakoreguoti sutrikimus.
Žmonių santykiais grįstas požiūris teigia, kad konfliktai tarp įvairių žmonių grupių ar žmonių yra natūralus reiškinys. Kadangi konfliktas yra neišvengiamas, siūlo su juo susitaikyti.
Šiuolaikinis požiūris į konfliktą vadovaujasi interakcijos perspektyva. Jis skatina išlaikyti minimalų konfliktų lygį, kad grupė būtų gyva, savikritiška, kūrybinga.
Lygiai taip pat mokslinėje literatūroje galime rasti daugybę konfliktų sąvokų. Pavyzdžiui, Л. Козер nurodo, kad konfliktas yra kova už vertybes ir statusą, valdžią bei išteklius, o šios kovos tikslas – priešininko neutralizavimas arba sunaikinimas. Vadovaujantis šia apibrėžtimi, tokia kova gali tapti arba griaunamąja, arba kuriamąja galia. Tačiau bet kokiu atveju konfliktai sukuria įtampą bendruomenėje. Pavyzdžiui šeimoje, iškilę konfliktai tarp tėvų gali neigiamai paveikti vaiko bendravimą, neigiamai atsiliepti tarpasmeniniams santykiams su šeimos nariais. Taigi bet kuriuo atveju konfliktinės situacijos sukurs įtampą, o jų nesprendžiant ji tik didės ir gali įtakoti gyvenimo kokybę, kūrybingumą, santykius su visuomenės nariais ir netgi žmogaus fizinę, emocinę sveikatą.

Konfliktų sprendimas

D. Stone pažymi, kad svarbus sumetimas priimant vieną ar kitą sprendimą yra pats sprendimo priėmimo procesas: kartais labiau vertiname tai, kaip sprendimas priimamas negu jo rezultatą. Žmonės vertina bendruomenės susirinkimus ne todėl, kad juose priimami teisingi sprendimai, o todėl, kad jie suteikia individams galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Taigi prieš imantis konkrečių veiksmų labai svarbus žingsnis – problemos nustatymas ir jos aptarimas su šeimos nariais.

Konfliktai naudingi, nes padeda pastebėti, įvertinti prieštaravimus, tačiau minusas yra tas, kad jų sprendimą apsunkina ne tik interesų, bet ir požiūrių susidūrimas. Konfrontuoja ir oponentų asmenybės, o konfliktų sprendimą lydi emocijos bei jausmai. Daugeliu atvejų į pirmąją vietą iškyla emocijos, tuomet abi puses patenkinantį sprendimą rasti daug sunkiau. Dėl šios priežasties svarbu mokytis spręsti konfliktus. Geriausias to mokytojas – praktika, patirtis, bet tik kai ji turi stiprų teorinį pagrindą.

LITERATŪRA

  1. Robbins S. P. Organizacinės elgsenos pagrindai.- Vilnius, 2003. 206, 211p.
  2. Козер Л. Функции социального конфликта – Москва, 2000.
  3. Stone D. Viešosios politikos paradoksai: sprendimų priėmimo menas politikoje. – Vilnius: Eugrimas, 2004. 272 p.

5 komentarai apie “Konfliktai šeimoje

  1. Konfliktuojantys oponentai dažniausiai atranda, išgvildena neatrastas tiesas. O šeimoje konfliktai kartais įžiebia tikrą karą. Bet tai nereiškia, kad šeimoje negalima konfliktuoti. Manau, svarbiausia – rasti sprendimą, apsvarstyti konfliktuojančių pusių visus už ir prieš, tuomet vaikas gaus pamoką, praverčiančią kuriant tolimesnį gyvenimą, nes racionaliai išspręstas konfliktas – tai įveiktas sunkumas, kuris padeda tobulėti kiekvienam šeimos nariui, o vaikui – ir tapti savarankiškesniu. Svarbiausia – išklausyti abi konfliktuojančias puses.

  2. Šeima – turi būti didžiausia kiekvieno asmens vertybė ir tai vaikams turi būti „kalama“ į galva nuo pat tada, kada jie pradeda bent kiek mąstyti ir kažką suprasti.

  3. Teisingai pastebėta, kad visose bendruomenėse, tame tarpe ir šeimoje, pasitaiko nesutarimų ir konfliktų. Deja, nuo to niekur nepabėgsi.

  4. Konfliktų būna visose šeimose, bet tie konfliktai turi būti laikini , kad nepadarytu neigiamos įtakos nei vaikams nei tarpusavio santykiams, vaikai turi suprasti kas teisius ir reikiant įsiterpti

  5. Jeigu atsitinka taip, kad šeimoje neįmanoma išvengt konflikto, tai stengtis jį spręsti kuo švelniau, ypač vaikams girdint. Nerėkti nes vaikui baisu kai tėvai viens ant kito rėkia. Taip pat nereikėtų daryti šeimoms „nekalbadienių“, nes konfliktas bus neišspręstas o jis tik tęsis ilgiau

Komentavimo galimybė išjungta.