Mokslinės literatūros sąrašas vaikų ugdymo klausimais

  1. ADLER, A. 2008. Žmogaus pažinimas. Vilnius: Vaga. 252, [1] p.
  2. ALIŠAUSKAS, R. 2000. Švietimo kokybės matuokliai. Iš: Mokykla, Nr. 8.
  3. ALIŠAUSKIENĖ, S. 2005. Ankstyvoji intervencija vaikystėje. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
  4. ALLPORT, G. W. 1998. Tapsmas: svarstymai apie asmenybės psichologiją. Vilnius: Vaga. 117, [2] p.
  5. ARAMAVIČIŪTĖ, V. 2005. Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda. Vilnius: Gimtasis žodis. 278, [2] p.
  6. ARAMAVIČIŪTĖ, V.; MARTIŠAUSKIENĖ, E. 2004. Ryškesni paauglių ir jaunuolių socializacijos ypatumai. Iš: Pedagogika, Nr. 80, p. 14-20.
  7. ARMSTRONG, H. 1997. All In the Family. In: Canadian Medical Association Journal, vol. 157, p. 1693-1699.
  8. AHRONS, C. 2007. Family Ties after Divorce: Long-Term Implications for Children. In: Family Process, vol. 46, No. 1, p. 53-65.
  9. AUGIS, R.; KOČIŪNAS, R.; ABRAITIENĖ, B. 1993. Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 368 p.
  10. BAGDONAS, A. 2009. Mokyklos baimės raiška ir jos įveikimo edukaciniai veiksniai. Iš: Pedagogika, t. 84, p. 153-159.
  11. BAJORIŪNAS, Z. 2004. Šeimos ugdymo mokslas ir praktika. Vilnius: KRONTA. 71, [1] p.
  12. BARKAUSKAITĖ LUKŠIENĖ, Ž. 2002. Socialinio pedagogo veiklos reglamentavimo gairės. Iš: Socialinis ugdymas, t. 5, p. 76-83.
  13. BARKAUSKAITĖ, M.; MIŠEIKYTĖ, K. 2006. Mokinių adaptacijos ypatumai krizių ugdymo(si) etapų metu. Iš: Padagogika, t. 84, p. 127-134.
  14. BAUMRIND, D. 1971. Development Psychology Monographs.
  15. BELSKY, J.; MACKINNON, C. 1994. Transition to school: Developmental trajectories and school experiences. In: Early Education and Development, vol. 5, p. 106-119.
  16. BELSKY, J. 1990. Parental and not Parental Child Care and Children‘s Socioemotional Development: A Decade in Review. In: Journal of Marriage & the Family, vol. 52, p. 885-899.
  17. BENARD, B. 1995. Fostering Resilience in Children [žiūrėta 2010-03-03].
  18. BERNE, E. 2008. Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės: žmogiškųjų santykių psichologija. Vilnius: Vaga. 204, [1] p.
  19. BERNS, R. 2009. Vaiko socializacija. Šeima, mokykla, visuomenė. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 590, [1] p.
  20. Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai [patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-941]. Iš: Valstybės žinios, 2004 m. birželio 29 d., nr. 100-3729.
  21. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija [patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970]. Iš: Valstybės žinios, 2007 m. birželio 6 d., Nr. 63-2440.
  22. BIERMAN, K.L.; STORMSHAK E. A. 2000. Perenting Practices and Child Disruptiva Behavior Problems. In: Journal of Clinical Child Psychology, vol. 29, p. 17-30.
  23. BISWAS-DIENER, R.; DIENER, E. 2008. Happiness: unlocking the mysteries of psychological wealth. Wiley-Blackwell.
  24. BITINAS, B. 2004. Hodegetika. Auklėjimo teorija ir technologija. Vilnius: Kronta. 255, [1] p.
  25. BITINAS, B.; RUPŠIENĖ, L.; ŽYDŽIŪNAITĖ, V. 2008. Kokybinių tyrimų metodologija. Klaipėda: S.Jokužio leidykla-spaustuvė. 303, [1] p.
  26. BITINAS, B. 2006. Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius: Kronta, p.- 391.
  27. BITINAS, B. Gyvenimas ugdymo verpetuose. 2010. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 283, [1] p.
  28. BLASIUS, J. 2009. Aš jau moku pats! Praktinių įgūdžių pratimai pagal Mariją Montesori. Vilnius: Gimtasis žodis. 157, [1] p.
  29. BROOM, L. 1992. Sociologija. Esminiai tekstai ir pavyzdžiai. Kaunas: Littera.
  30. BLUMER, H. 1969. Symbolic Interactionism: Perspective and Method. Berkeley: University of California Press. p. 208.
  31. BOKHORST, C.; WESTENBERG, M.; OOSTERLAAN, J.; HEYNE, D. 2008. The changing structure of social fears during childhood and adolescence: From 5 to 7 factors in the Fear Survey Schedule for Children-Revised. In: Journal of Anxiety Disorders, t. 22, p. 135-142.
  32. BOWLBY, J. 1969. Attachment and Loss. New York: Basic Books.
  33. BOWLBY, J. Maternal Care and Mental Health: A report prepared on behalf of the World Health Organization as a contribution to the United Nations programme for the welfare of homeless children. Geneva: World Health Organization. p. 179.
  34. BRASLAUSKIENĖ, R.; GRUDŽINSKYTĖ, A. 2007. Socialinė-edukacinė pagalba vaikams iš globos namų adaptuojantis pradinėje mokykloje. Iš: Tiltai, nr. 41, 17-27 p.
  35. BRONFENBRENNER, U. 1979. The Ecology of Human Development: Experiments by Nature and Design. Cambridge, MA: Harvard University Press.
  36. BROOKER, L. 2002. Starting School: Young Children Learning Cultures. Open University Press, p. 192.
  37. BROSTRÖM, S. 2000. Communication & continuity in the transition from kindergarten to school in Denmark. Paper presented at the 10th European Conference on Quality in Early Childhood Education. University of London.
  38. BRUNER, J. 1992. Acts of meaning. Cambridge: Harvard University Press. p. 208.
  39. BUCHANAN, T.; BURTS, D.; BIDNER, J.; WHITE, F.; CHARLESWORTH, Rosalind. 1998. Predictors of the developmentally appropriateness of the beliefs and practices of first, second, and third grade teachers. In: Early Childhood Research Quarterly. vol. 13, no. 3, p. 459-483.
  40. BURVYTĖ, SIGITA; Ralys, Kęstutis; Rita, Ilgūnienė. Ugdymo šiuolaikinėje šeimoje konceptas. Mokslo studija. – Lietuvos edukologijos universitetas: Edukologija, 2012, p. 274. ISBN 978-9955-20-736-8.
  41. BURVYTĖ, SIGITA; PALUJANSKIENĖ, ALDONA. The Possibilities of Children and Younger Teenagers‘ Social Competence Development in Family and at School. Journal of US – China Public Administration. Vol. 9, No. 5 (2012). (Serial Number 79). ISSN 1548-6591 (Print) ISSN 1935-9691 (Online), p. 578-586.
  42. BURVYTĖ, SIGITA; RALYS, KĘSTUTIS. Personal adaptation and spiritual potential in childhood today in the Lithuania. Sociology study. Vol. 2, no. 3 (2012). ISSN 2159-5526 p. [1-11].
  43. BURVYTĖ, SIGITA. Socialinio pedagogo pagalba šeimai koreguojant nesavarankiškų
    pirmaklasių adaptaciją mokykloje. Socialinis ugdymas. Nr.17 (28), 2011, p. 28-42.
  44. BURVYTĖ, SIGITA; RALYS, KĘSTUTIS. Pirmaklasių ankstyvoji gyvenimo patirtis kaip adaptacijos mokykloje emocinis veiksnys/Early life experience of first-formers as an emotional factor in getting adapted to school environment. Socialinis ugdymas : mokslo darbai. Vaikų ir suaugusiųjų socializacija: tyrimai ir patirtis. 2011, Nr. 16 (27). ISSN 1392-9569 p. 32-44, 100-114.
  45. BURVYTĖ, SIGITA. Realisation of personal adaptation potential in childhood. European integration and Baltic sea region: diversity and perspectives [international conference : 26-27 September 2011, Riga, Latvia]. Vol. 1. 2011. ISBN 9789984453989 P. 605-619.
  46. BURVYTĖ, SIGITA. Pirmosios klasės mokinių adaptacijos mokykloje pedagoginis koregavimas :[rankraštis]: daktaro disertacija: socialiniai mokslai, edukologija (07S) / Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011. 301 p.
  47. BURVYTĖ, SIGITA. Experiences in childhood – a factor of resistance to social crisis. Crisis and its management possibilities : conference programme and abstracts : 4th-5th March 2011, Riga, Latvia. ISBN 9789984853345 P. 32-33.
  48. BURVYTĖ, SIGITA. 2006. Išsiskiriantys pirmokų charakterio bruožai – adaptacinių sunkumų mokykloje priežastis. Iš: Socialis ugdymas. Vilnius: VPU Socialinės pedagogikos katedra, p. 93-109.
  49. BURVYTĖ, SIGITA. 2006. Tendencies of social life in the Lithuanian society. Social education. Global and European tendencies in social and educational policy. Vol. 10 (2005). ISSN 1392-9569 p. 177-191.
  50. BURVYTĖ, SIGITA. 2004. Adaptacija ir jos raiška pradinėje mokykloje. Iš: Pedagogika, t. 73, p. 83-88.
  51. BURVYTĖ, SIGITA. 2003. Pirmos klasės mokinių adaptaciniai sunkumai mokykloje ir socialinio pedagogo sąveikos pozicija. Iš: Socialinių mokslų ugdymo turinio kaita mokymo įstaigose, respublikinės socialinių mokslų mokslinės - praktinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija. p. 56-59.
  52. BUTKIENĖ, O. G.; KEPALAITĖ, A. 1996. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius: Margi raštai. 298 p.
  53. CAMPBELL, R. 2000. Vaikai pavojuje: kaip padėti vaikui nugalėti pyktį. Kaunas: Sidabrinis trimitas. 168 p.
  54. CAMPBELL, F. A.; RAMEY, C. T. 1994. Effects of early intervention on intellectual end academic achievement: A follow-up study of children from low-income families. In: Special issue: Children and poverty. Child Development, vol. 65 p. 684-698.
  55. CAPUANO, F.; BIGRAS, M.; NORMANDEAU, S; LETENTE, M. J.; PARENT, S. 2001. L‘impact de la frequentation prescolaire sur la preparation scolaire des enfants a risque de manifester des problemes de comportement et d‘apprentissage a l‘ecole. In: Revue des Sciences de l‘Education, vol. 27, p. 195-228.
  56. CATTELL, R. B. 1973. Personality and Mood by Questionnaire. San Francisco: Jossey-Bass San Francisco. p. 532
  57. CHAMBELLAIN, P.; PATTERSON G. R. 1995. Discipline andChild Compliance in Parenting. In: Handbook of Parentices. Ed by Bornstein M. H., vol. 4, p. 205-227.
  58. CHISTIAN, R. E.; FRICK, P. J.; WOOTTON, J. M. 1999. Age trends in the Association between parenting Practices and Conduct Problems. In: Behavior Modification, vol. 23, p. 106-129.
  59. CICCHETTI, D. 2006. Development and psychopathology. In: Developmental Psychopathology, vol. 1, p. 1–23.
  60. COOLEY, C. 1989. Social Organization. New York: Scribner.
  61. CONGER, J. J.; KAGAN, J.; MUSSEN, P. H. 1969. Child development and Personality. New York: Harper & Row Publishers.
  62. CRESWELL, J. 1997. Qualitative inquiry and research design: Choosing among five traditions. Thousand Oaks, CA: Sage. p. 424.
  63. CZISCH, F. 2009. Vaikai gali daugiau: kitokia pradinė mokykla. Vilnius: Kronta. p.375,[1].
  64. ČERNIUS, V. 2006. Žmogaus vystymosi kelias: nuo vaikystės iki brandos. Kaunas: Aušra. 319, [1] p.
  65. DACQUINO, G. 2003. Baimė mylėti: kaip įveikti emocines nesėkmes ir kaip jų išvengti. Vilnius: Katalikų pasaulis. 285, [2] p.
  66. DAILIDIENĖ, N.; JUŠKELIENĖ, V. 2000. Fizinio aktyvumo įtaka vaikų sveikatai sveikos gyvensenos darželiuose. Vilnius: Baltijos kopija. 40 p.
  67. DALIN, P.; HANS-GÜNTER, R.; BAB, K. 1999. Mokyklos kultūros kaita. Vilnius: Tyto alba. 262 p.
  68. DAVIES, N. 2008. Europa: istorija. Vilnius: Vaga. 1365, [2] p.
  69. DEATER-DECKARD, K. 2000. Parenting and Child Behaviorral Adjustment in Rarly Childhood. In: Child development, vol. 71, p. 468-485.
  70. DEMETRIOU, A.; SHAYER, M.; EFKLIDES, A. 1992. Neo-Piagetian theories of cognitive development. London and New York: Routledge. p. 308.
  71. DENZIN, N. 1989. The Research Act. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. p. 384.
  72. DIRGYTĖ, E. 2010. Lietuva per metus prarado Šilutės dydžio miestą [interaktyvus] [žiūrėta 2010-03-03].
  73. DORSCH, F.; HÄCKER, H., STAPF, K. 2009. Psychologisches Wörterbuch. Berlin: Verlag Hans Huber. p. 1188.
  74. DOVYDAITIENĖ, M. 2008. Skyrybas išgyvenę vaikai: psichologinės pagalbos ir paramos galimybės: metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 63, [1] p.
  75. DOZIER, M.; CHASE STOVALL, K. C.; ALBUS, K. E. 1999. Attachment and psychopathology in adulthood. In: J. Cassidy & P. Shaver (Eds), Handbook of Attachment. London: The Guilford Press, p. 497-519.
  76. DRYFOOS, J. 1991. Adolescents at risk: Prevence and prevention. New York: Oxford University Press, 288 p.
  77. DUMAS, J.; BLECHMAN, E.; PRINZ, R. 1994. Aggressive children and effective communication. In: Aggressive Behavior, vol. 20, p. 347-358.
  78. DUMAS, J.; PRINZ, R.; SMITH, E. P.; LAUGHLIN, J. 1999. The Early Alliance prevention trial: An integrated set of intervention to promote competece and reduce risk for conduct disorder, substance abuse, and school failure. In: Clinical Child and Kamily Psychology Review, vol 2, p. 37-53.
  79. DUNDULIENĖ, P. 1999. Senieji lietuvių šeimos papročiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 283, [1] p.
  80. DURKHEIM, E. 1998. De la division du travail social. Paris: Presses universitaires de France. XLIV, 416 p.
  81. DURLAK, J. 1997. Successful prevention programs for children and adolescents. New York: Plenum Press, 238 p.
  82. FABIAN, H.; DUNLOP, A. W. 2002. Transitions in the Early Years: Debating Continuity and Progression for Children in Early Education. London: Routledge. p. 192.
  83. FONAGY, P; TWEMLOW, S. W.; VERNBERG, E. M.; NELSON, J. M.; DILL, E. J.; LITTLE, T. D. 2009. A cluster randomized controlled trial of a child-focused psychiatric consultation and a school systems-focused intervention to reduce aggression. In: Journal of Child Psychology and Psychiatry, no. 50, p. 607-616.
  84. EPSTEIN, L. 1985. Talking and listening. A guide to the helping interview [interaktyvus] [žiūrėta 2010-03-05].
  85. ERNST, K. 2001. Mokykimės kitaip: atviro mokymosi idėjos: patarimai mokiniams, tėvams ir mokytojams. Kaunas: Šviesa. 123, [12] p.
  86. ERIKSON, E. H. 2004. Vaikystė ir visuomenė. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai. 523,[2]p.
  87. ENTWISLE, D.; ALEXANDER, K. 1993. Entry into schools: The beginning school transitional and educational stratification in the United State. In: Annual Review of Sociology, vol. 19, p. 401-423.
  88. FARMER, A.; BIERMAN, K. 2002. Predictors and consequences of aggressive-withdrawn problem protiles in early grade school. In: Journal of Clinical Child and Adolescent Psychology, Vol. 31, p. 299-311.
  89. FHANER, S. 2005. Psichoanalizės žodynas. Vilnius: Aidai. 303, [1] p.
  90. FLEISHMAN, J. 1984. Personality Characteristics and coping patterns. In: Journal of Health and Social Behavior, vol. 25, p. 229-244.
  91. FONAGY, P.; TARGET, M.; STEELE, M.; STEELE, H. 1997. The development of violence and crime as it relates to security of attachment. In: New York: Guilford Press, p. 150-175.
  92. FORTUNE-WOOD, J. 2002. Transitions without school. London: Routledge Falmer.
  93. FRANKL, V. E. 2006. A Life Worth Living. By Anna Redsand. p. 109.
  94. FRANKL, V. E. 2010. Žmogus prasmės akivaizdoje. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai.
  95. FRENCH, Ch.; COLLMAN, A. 1995. Cognitive psychology. New York: Longman.
  96. FTHENAKIS, W. 1998. Family transitions and quality in early childhood education. Munich: State Institute of Early Childhood Research.
  97. GAIGALIENĖ, M. 2001. Rengimo šeimai teoriniai ir praktiniai aspektai. Vilnius: Vilniaus Pedagoginio universiteto leidykla. 50, [1] p.
  98. GIEDRAITYTĖ, M.; BIELIAUSKAITĖ, R. 2006. Psichologinis atsparumas vaikystėje: sampratos problematika. Iš: Psichologija, t. 34. p. 7-19.
  99. GIEDRIENĖ, R.; GRUDZINSKAS, J.; NAVAITIS, G. 1999. Vaikų psichologinis konsultavimas. Vilnius: Presvika. 184, [3] p.
  100. GINOTT, H. 1999. Tarp tėvų ir vaiko: nauji senų problemų sprendimai. Vilnius: VIA RECTA. 158, [2] p.
  101. GIPPENREITER, J. 2008. Bendrauti su vaiku. Kaip? Klaipėda: Nandanas. 246, [2] p
  102. GLASSER, W.; MOWRER, O. H. 1975. Reality therapy: a new approach to psychiatry. New York: Harper & Row. XXIII, 166, [1] p.
  103. GLIOKLER, M. 2003. Tarpusavio santykių galia: kaip ugdytis ir įveikti konfliktus. Vilnius: Lietuvos Valdorfo pedagogikos centro leidybos grupė. 227, [1] p.
  104. GLEBUVIENĖ, V.; GRIGAITĖ, B.; MONKEVIČNIENĖ, O. 2002. Mokslinė ataskaita: „Lietuvos vaikų brandumo mokyklai tyrimo mokslinė ataskaita“, [interaktyvus] [žiūrėta 2010-03-03].
  105. GOFFMAN, E. 2000. Savęs pateikimas kasdieniniame gyvenime. Vilnius: Vaga. 286, [1] p.
  106. GOLEMAN, D. 2009. Emotional Intelligence [interaktyvus] [žiūrėta 2009-11-12].
  107. GORDON, T. 2000. Parents efficacies. France: Marabout.
  108. GORDON, T. 2009. Kaip tapti gerais tėvais: vaikų atsakomybės ugdymo programa. Vilnius: Presvika. 280 p.
  109. GRABAUSKIENĖ, A. 2001. Mokytojas – svarbiausiais naujų pedagoginių idėjų ir mokyklos jungiamoji grandis. Iš mokslinės konferencijos „Šiuolaikinės pedagoginės idėjos ir jų kelias į mokyklą“.
  110. GRABAUSKIENĖ, A. 1999. Pradinių klasių mokytojo vaidmuo ugdant XXI amžiaus žmogų. Iš „Pradinė mokykla nepriklausomoje Lietuvoje“ /sud. A.Tamulaitienė. Vilnius: VPU 1 – kla, p.43 - 47.
  111. GRABAUSKIENĖ, A. 1999. Pradinių klasių mokytojas kaip auklėtojas. Iš „Pradinė mokykla nepriklausomoje Lietuvoje“ /sud. A.Tamulaitienė. Vilnius: VPU 1eidykla.
  112. GREENBERG, M. 1999. Attachment and psychopathology in childhood. New York, London: The Guilford Press.
  113. GRICIŪTĖ, A. 6 - 12 metų vaikų kognityvinių procesų ir motyvacinių orientacijų ryšio ypatumai // Daktaro disertacija, Vytauto Didžiojo universitetas.
  114. GRIGAITĖ, B. 1998. Vaikų brandumo mokyklai klausimai. Iš: Lietuvos psichologija amžių sandūroje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 96-104.
  115. GRIGAS, R. 1995. Tautos likimas: (sociologinė apybraiža). Vilnius: Rosma. 450 p.
  116. GRINIENĖ, E. 1984. Vaiko adaptacija mokykloje. Kaunas: Šviesa. 143 p.
  117. GUČAS, A. 1999. Vaikų sambranda mokykliniam darbui. Iš: Psichologai apie žmogaus raidą, p. 203-212.
  118. GUDŽINSKIENĖ, V.; PALAMAITĖ, A. 2010. Žaidimas kaip pirmaklasių adaptacijos gerinimo priemonė. Iš: Pedagogika, Nr. 97, p. 78-84.
  119. FABER, A.; MAZLISH, E. 1999. Kaip kalbėti, kad vaikai galėtų suprasti namie ir mokykloje. Kaunas: Gardenija. 278, [1] p.
  120. HAGEMANN, Ch.; BÖRNER, I. 2004. Vaikų rengimas mokyklai pagal M. Montessori. Kaunas: Šviesa. 95, [1] p.
  121. HARDOY, I.; SCHONE, P. 2008. Subsidizing „Stayers“? Effects of a Norwegian Child Care Reform on Marital Stability. In: Journal of Marriage & Family, vol. 70, p. 571-584.
  122. HARTMANN, H. Essays on Ego psychology. Selected Problems in Psychoanalytic Theory. New York: International Universities Press, Inc., 1964. p. 492.
  123. HELBRIUGĖ, T.; VIMPFENAS, H. 1998. Pirmosios 365 dienos: kūdikio vystymasis. Vilnius: Avicena. 208 p.
  124. HEIKKINEN, Ch. 1986. Toward a More Personalized Psychology of Stress. In: The Counseling Psychologist, no. 14 (4), 557-561.
  125. HEWLETT, S. A.; WEST, C. 1999. The war against parents. Boston: Houghton Mifflin. p. 302
  126. HORNEY, K. 2004. Neurotiška mūsų laikų asmenybė. Vilnius: Apostrofa. 287, [1] p.
  127. HORTON, P.; LESLIE, G. 1988. Sociology of Social Problems. Prentice Hall.
  128. HOCHSCHILD, A. R. 2001. The time bind When Work Becomes Home and Home Becomes Work. Owl Books.
  129. HOUTMAN, I. 1990. Personality Coping Resources and Sex Differences. In: Personality and Individual Differences, vol. 11, p. 53-63.
  130. HURRELMANN, K.; UNVERZAGT, G. 2001. Kaip išugdyti stiprius vaikus. Vilnius: Alma littera. 168 p.
  131. HURRELMANN, K. 1994. International Handbook of Adolescence. Westport: Greenwood Publishers.
  132. HUNTER, W. 2000. Risk factors for severe child discipline practices in Rural India. Journal of Pediatric Psychology, vol. 25, p. 435-447.
  133. INDRAŠIENĖ, V. 2004. Socialinio ugdymo technologijos: mokomoji knyga. Vilnius: Baltos lankos. 127, [1] p.
  134. INTONS-PETERSON, M. J. 1992. Brief Inroduction to the special Issue on Memory and Cognition applied. In: Memory & Cognition, p. 323-324.
  135. IZARD, C.; HAYNES, M.; CHISHOLM, G.; BAAK, K. Emotional determinants of infant-mother attachment. In: Child Development, vol. 62, p. 906–917.
  136. JABLON, J.; DOMBRO, A. L.; DICHTELMILLER, M. 1999. The power of observation. Washington, DC: Teaching Strategies.
  137. JACCARD, R. Freud. Paris: Presses Universitaires de France. 127 p.
  138. JACOBS, D.; JACOBS, R. G. 2001. Tvardykitės: kaip tėvai turi bendrauti su vaikais. Kaunas: Šviesa. 136, [2] p.
  139. JAMES, A.; JENKS, Ch.; PROUT, A. Theorizing Childhood. 256 p.
  140. JAMES, J.; FRIEDMAN, R. su dr. MATTHEWS, L. L. 2009. Kai sielvartauja vaikai: suaugusiems, kad jie išmoktų padėti vaikams lengviau išgyventi artimųjų mirtį, tėvų skyrybas, augintinio netektį, persikraustymą ir kitas permainas. Tyto alba. 311, [1] p.
  141. FRIEL, J.; FRIEL, L. 2000. Septynios didžiausios tėvų klaidos. Vilnius: Tyto alba. 128, [1]p.
  142. JOHNSON, L. 2001. Socialinio darbo praktika: bendrasis požiūris. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. 372 p.
  143. JOVAIŠA, L. 1993. Pedagogikos terminai. Kaunas: Šviesa. 264 p.
  144. JOVAIŠA, L. 1975. Psichologinė diagnostika. Kaunas: Šviesa. 199 p.
  145. JUCEVIČIENĖ, P.; TAUTKEVIČIENĖ, G. 2003. Universiteto bibliotekos mokymosi aplinkos samprata. Iš: Ugdymo proceso linkmės. p. 101-105.
  146. JUODAITYTĖ, A. 2002. Socializacija ir ugdymas vaikystėje. Vilnius: Petro ofsetas. 298, [2] p.
  147. JUODRAITIS, A. 2004. Asmenybės adaptacija: kintamųjų sąveika: mokomoji knyga. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 165, [1] p.
  148. JUOZELIŪNIENĖ, I. 2003. Janas Trostas ir šeimos sociologija: naujos tyrimo galimybės. Vilnius: Garnelis. 158, [1] p.
  149. KAGAN, V. E. 1984. Psihogennye formy shkol'noj dezadaptacii. V: Voprosi psihologii. p. 89-95.
  150. KAGAN, Sh.; NEUMAN, M. 1998. Lessons from three decades of transition research. In: The Elementary School Journal, t. 98 (4). p. 365-380.
  151. KARDELIS, K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija, 1997.
  152. KARPENKO, L. A. 1990. Kratkii psikhologicheskii slovar. Moskva, Politizdat. 430 p.
  153. KEINYS, S. (vyr. red.). 2000. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 967, [1] p.
  154. KELLY, J.; EMERY, R. 2003. Children’s Adjustment Following Divorce: Risk and Resilience Perspectives. In: Family Relations, vol. 52, no. 4, p. 352-362.
  155. KERN, R. 1996. Life – style, Personality and Stress Coping. Individual Psychology.
  156. KESSLER, R. 1999. Initiation-Saying Good-Bye to Childhood. In: Educational Leadership, vol. 57, no. 4. p. 30-33.
  157. KĘPIŃSKI, A. 2002. Psychopatologia nerwic. Kraków: Wydawnictwo Literackie. p. 342.
  158. Kinder heute – Herausfurderung für die Schule: Dokumentation des Bundesgrundschulkongresses 1989 in Frankfurt / M. – Frankfurt am Main: Arbeitskreis Grundschule e. v., 1995.
  159. KORALEK, D.; DODGE, D. T.; COLKER, L. 2002. The What, Why, and How of High-Quality Early Childhood Education: A Guide for On-Site Supervision. p. 172.
  160. KOSCIULEK, J.; MCCUBBIN, M.; MCCUBBIN, H. 1993. A Theoretical Framework for Family Adaptation to Head Injury [interaktyvus] [žiūrėta 2009-12-12].
  161. KROHNE, H. W. 1990. Personality as a Mediator Between Objective Events and their subjective Representation. In: Psychological Inquiry, No. 1 (1), p. 26-29.
  162. KŰBLER, Ch. 2001. Rapport national de la Suisse: Le développement de lۥéducation / formation au cours de la dernière décennie du XXe siècle. Conférence international de lۥéducation: Genève, 2001. [interaktyvus] [žiūrėta 2010-12-12].
  163. KVIESKIENĖ, G. 2002. Socialinė pedagogika socialinių mokslų sistemoje. Iš: Socialinis ugdymas V. Socialinio pedagogo ABC. Vilnius: VPU Socialinės pedagogikos katedra. 139, [1] p.
  164. KVIESKIENĖ, G. 2002. Socialinio pedagogo kompetencija. Iš: Socialinis ugdymas V. Socialinio pedagogo ABC. Vilnius: VPU Socialinės pedagogikos katedra. 139, [1] p.
  165. KVIESKIENĖ, G. 2005. Pozityvioji socializacija: monografija. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 184, [1] p.
  166. LADD, G.; PRICE, J. 1987. Predicting Children’s Social and School Adjustment Following the Transition from Preschool to Kindergarten. In: Child Development, No. 58, p. 1168-1189.
  167. LETARTE, M. J.; NORMANDEAU, S.; PARENT, S. 2008. Role médiateur de la compétence de l'enfant à l'entrée à l'école dans la relation entre les caractéristiques familiales et son adaptation scolaire. In: Canadian Juornal of Education, Vol. 31, No. 3, p. 511-536.
  168. LAUŽIKAS, J. 1999. Mokymosi psichologija; Vaiko valios vystymosi bruožai. Iš: Psichologai apie žmogaus raidą: XX a. Lietuvos ir užsienio psichologijos: ontologija. Kaunas. p. 154-163, 169-182.
  169. LAUŽIKAS, J. 1993. Pedagoginiai raštai. Kaunas: Šviesa. 567, [1] p.
  170. LAZARUS, R.; FOLKMAN, S. 1984. Stress, Appraisal and Coping. 456 p.
  171. LECOMPTE, M. D. 1999. Designing and conducting ethnographic research. Walnut Creek, CA: AltaMira. p. 240.
  172. LEIBOLD, G. Sveikatos žinynas kiekvienai šeimai. Vilnius: Lektūra. 574, [1] p.
  173. LELIŪGIENĖ, I. 1997. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija. 301, [1] p.
  174. LELIŪGIENĖ, I. 2002. Socialinė pedagogika. Kaunas: Technologija. 423, [2] p.
  175. LEON, K. 2003. Risk and Protective Factors in Young Children’s Adjustment to Parental Divorce: A review of the research [interaktyvus] [žiūrėta 2010-03-25].
  176. Lietuvos šeima. Iš: Mokslinės – praktinės konferencijos „Lietuvos šeima: Tradicijos ir ateitis“, įvykusios Vilniuje, 1994 m. spalio 25-26 d., medžiaga. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1995. 275 p.
  177. LYUBOMIRSKY, S. 2007. The how of happiness: A Scientific Approach to Getting the Life You Want. Penguin Press HC. 384 p.
  178. LOVE, J.; LOGUE, M. E.; TRUDEAU, J. V.; THAYER, K. 1992. Transition to Kindergarten in American Schools. Final Report of the National Transition Study. Washington. 258 p.
  179. LUKŠIENĖ, M. 1993. Atsinaujinimo (kaitos) nuostata ir poreikis. Iš: Lietuvos švietimo reformos gairės. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, p. 102-113.
  180. MARCINKEVIČIENĖ, D. 1999. Vedusiųjų visuomenė: santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje –XX amžiaus pradžioje. Vilnius: Vaga. 221, [3] p.
  181. MASLAUSKAITĖ, A. 2002. Šeimyniniai tarpasmeniniai santykiai visuomenės pokyčiuose: jaunų šeimų biografinis tyrimas: daktaro disertacijos santrauka: socialiniai mokslai, sociologija (05 S). Vilnius: Vilniaus univesiteto leidykla. 30, [1] p.
  182. MASILIONIENĖ, E. 2005. Nepilnųjų šeimų pradinių klasių berniukų mokyklinės adaptacijos ypatumai: magistro darbas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.
  183. MAY, R. 2010. Meilė ir valia. Vilnius: Vaga.
  184. MATULIENĖ, G. 1997. Šeimos psichologija: vadovėlis. Kaunas: Technologija. 149 p
  185. MARGETTS, K. 2002. Transition to school – Complexity and diversity. In: European Early Childhood Education Research Journal, vol. 10, p. 103 – 114.
  186. MAROZAITĖ, J.; KOČIŪNAS, R. 1998. Psichologinė nuolankumo analizė. Iš: Psichologija. nr. 18, p. 65-82.
  187. MATHENY, K.; AYCOCK, D. W. 1986. Stress Coping: A Qualitative and quantitive Synthesis with Implications for Treatment. In: The Counseling Psychologist. t. 14 (4), p. 499-549.
  188. MCCLOSKEY, L. A.; FIGUEREDO, A. J.; KOSS, M. 1995. The Effects of Systemic Family Violence on Children's Mental Health. In: Child Development, Vol. 66, p. 1239–1261.
  189. MCWAYNE, Ch. M. 2004. Preschool competency in context: An investigation of the unique contribution of child competencies. In: Developmental psychology, vol. 40 (4), p. 633-645.
  190. MEADOWS, S. 1994. The child as thinker. The Development and Acquisition fo Cognition in childhood. London and New York: Routledge. 488 p.
  191. MEILI, A. E. 1995. Lescikon der Psychologie. Wien: Herden Freiburg im Breisgon.
  192. MERFELDAITĖ, O. 2007. Socialinės pedagoginės pagalbos komandos veiklos modelis bendrojo lavinimo mokykloje: daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. 215 p.
  193. MIŠKINIS, K. 2003. Šeima žmogaus gyvenime: knyga kiekvienam, norinčiam šeimoje siekti darnos ir išvengti nesklandumų, užauginti gerus vaikus ir būti laimingam. Kaunas: Aušra. 548, [1] p.
  194. MYERS, D. G. 2000. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 730, [71] p.
  195. MODRY-MANDELL, K.; GAMBLE, W.; TAYLOR, Angela. 2007. Family Emotional Climate and Sibling Relationship Quality: Influences on Behavioral Problems and Adaptation in Preschool-Aged Children. In: Journal of Child & Family Studies, no. 16, p. 59-71.
  196. MONKEVIČIENĖ, O.; GLEBUVIENĖ, V. S.; STANKEVIČIENĖ, K.; JONILIENĖ M. 2010. Sociokultūriniai vaiko mokymosi kontekstai modernioje žinių visuomenėje. Iš mokslinės konferencijos „Laiko iššūkiai Lietuvos švietimui“.
  197. MONKEVIČIENĖ, O. 2004. Pedagogų kompetencija ugdyti vaikų gebėjimą įveikti kasdieninius sunkumus. Iš: Pedagogika, p. 127-132.
  198. MONKEVIČIENĖ, O. 2003. Vaikas, turintis emocinių ir elgesio problemų. Iš: Mano vaikai: priešmokyklinis vaiko ugdymas. Kaunas: Šviesa, p. 122-134. 215, [1] p.
  199. MÖNKS, F.; YPENBURG, I. 2003. Mūsų vaikas nepaprastai gabus: tėvams ir mokytojams. Kaunas: Šviesa. 77, [3] p.
  200. MURRAY, F. 1972. Acquisition of Conservation through Social Interaction. Developmental Psychology, Vol. 6, Issue 1, p. 1-6.
  201. NAVAITIS, G. 1997. Psichologinė parama vaikui. Vilnius: Tyto alba. 181, [2] p.
  202. NEIFACHAS, S. 2004. Optimalaus priešmokyklinio ugdymo konceptualizavimosi kontekstai. Vilnius: Ciklonas. 125, [1] p.
  203. NEKRASOVA, Z.; NEKRASOVA, N. 2008. Liaukitės vaikus auklėti – padėkite jiems augti: tėvams, mokytojams, psichologams, gydytojams: naujieji vaikai jau atėjo. Kaunas: Mijalba. 333, [1] p.
  204. OELSNER, W.; LEHMKUHL, G. Schulangst. Ein Ratgeber fur Eltern und Lehrer. Zürich: Walter Verlag, p. 159.
  205. PALIOKIENĖ, G. 1999. Socialiniai pedagogai ugdymo institucijoje. Iš: Socialinis ugdymas 3. Vilnius: VPU Socialinės pedag: socialiniai mokslai, edukologija (07S) / Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011. 301 p. ogikos katedra. p. 15-19.
  206. PALUJANSKIENĖ, A. 1999. Vaikų psichologinės problemos. Iš: Acta Paedagogica Vilnensia, t. 6, p. 39-43.
  207. PALUJANSKIENĖ, A.; UZDILA, J. V. Agresija ir konfliktai mokykloje. Iš: Pedagogika. VPU, t. 73, p. 124-127.
  208. PALUJANSKIENĖ, A. 2006. Vaikų adaptacija mokykloje. Iš: Socialis ugdymas 1, nr. 12, p. 84-93.
  209. PALUJANSKIENĖ, A. 2003. Savęs vertinimo ir savijautos sąsajos ugdymo procese. Iš: Ugdymas Kūno kultūra Sportas, t. 4, p. 41-47.
  210. PARSON, T. 1965. Social structure and personality. London: Free Press. 376 p.
  211. PAULAUSKAS, R. 1988. Delinkventiškos asmenybės formavimosi priežastys ir jos perauklėjimo problemos: (metodinė medžiaga). Vilnius: Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas. 135, [1] p.
  212. Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelis [patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-897]. Iš: Valstybės žinios, 2003 m. liepos 25 d., Nr. 74-3451.
  213. PELLEGRINI, A. D. Relationships, individual differences and children's use of literate language. In: British Journal of Educational Psychology, No. 67, p. 139-152.
  214. PERKINS, D. 1991. Smart Schools. Free Press. 262 p.
  215. PETERS, S. 1999. Continuity and discontinuity: Issues for parents and teachers seeking to enhance children’s transition to school. University of Warwick.
  216. PETERSON, W.; GIST, N. 1951. Rumor and Public Opinion. In: American Journal of Sociology, No. 57, p. 159–167.
  217. PETRAUSKIENĖ, I. 2000. Pradinių klasių mokinių charakterio akcentuacijų pedagoginis koregavimas: daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. 220 p.
  218. PIAGET, J. Komentarai. 1999. Iš: Psichologai apie žmogaus raidą. Kaunas: Šviesa, p. 490-506
  219. PIAGET, J. 1954. Intelligence and affectivity. Palo Alto, CA: Annual Reviews.
  220. PETERMANN, F.; NIEBANK, K.; SCHEITHAUER, H. 2003. Entwicklungs – wissenschaft – entwicklungspsychologie, genetik, neuropsychologie. Bremen: Springer, p. 625.
  221. PIKŪNAS, J.; PALUJANSKIENĖ, A. 2000. Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. 246, [2] p.
  222. PIKŪNAS, J.; PALUJANSKIENĖ, A. 2005. Stresas: atpažinimas ir įveikimas. Kaunas: Pasaulio lietuvių centras. 188, [1] p.
  223. PIKŪNAS, J. 1994. Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 232 p.
  224. POCEVIČIUS, J. 1998. Modaliniai kasdieninio emocinio gyvenimo parametrai. Iš: Psichologija. t. 18, p. 36-46.
  225. PODERIENĖ, G. Mokymo aplinkos įtaka mokinių adaptacijai penktoje klasėje [Rankraštis]: daktaro disertacija. Klaipėda, 2005. 171 p.
  226. PODERIENĖ, G.; JANONYTĖ, N. 2006. Mokytojo įtaka mokinių adaptacijos procesui. Iš: Pedagogika, t. 82, p. 73-79.
  227. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos [patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. Įsakymu Nr. ISAK-2433]. Iš: Valstybės žinios, 2008 m. rugpjūčio 30 d., Nr. 99-3848.
  228. Psichologijos žodynas. 1993. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 368 p.
  229. Psichologinės pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašas [patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-837]. Iš: Valstybės žinios 2004, Nr. 92-3384.
  230. RADZEVIČIENĖ, L. 1997. Ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sutrikimai bei jų korekcija. Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas. 48 p.
  231. REBER, E.; REBER, A.; ALLEN, R. 2004. <ем>The Penguin Dictionary of Psychology. 864 p.
  232. REID, L. 2009. Vaikų nerimas: kaip įveikti jį be vaistų ir terapijos. Vilnius: Baltos lankos. 119, [1] p.
  233. REYNOLDS, A.; MAVROGENES, N.; BEZRUCZKO, N., HAGEMANN, M. 1996. Cognitive and family-support mediators of preschool effectiveness: A confirmatory analysis. In: Child Development, Vol. 67, p. 1119-1140.
  234. REUNAMO, J. 2007. Adaptation and agency in early childhood education. In: European Early Childhood Education Research Journal, Vol. 15, p. 365-377.
  235. RICE, M.; KANG, D. H.; WEAVER, M.; HOWELL, C. C. 2008. Relationship of anger, stress, and coping with school connectedness in fourth-grade children [interaktyvus] [žiūrėta 2010-03-25].
  236. RIEMANN, Fritz. 2004. Pagrindinės baimės formos. Vilnius: Alma littera. 286, [2] p.
  237. RIGON, E. 2010. Nenustygstantis, nenuorama, hiperaktyvus. Vilnius: Baltų lankų leidyba. 182 p.
  238. RIMM-KAUFMAN, S.; PIANTA, R. 2000. An ecological perspective on the trasition to kindergarten: A theoretical framework to guide empirical research. In: Journal of Applied Developmental Psychology, Vol. 21. p. 491-511.
  239. RITZER, G.; GOODMAN, D. 2003. Sociological theory. New York. 784 p.
  240. ROGERS, C.; FREIBERG, J. 1994. Freedom to learn. New York: MacMillan. 352 p.
  241. ROTTERIS, J. 1999. Socialinio išmokimo modelis. Iš: Psichologai apie žmogaus raidą: iš XX a. Lietuvos ir užsienio psichologijos: ontologija. Kaunas, p. 393-404.
  242. RUPŠIENĖ, L. 2001. Šeimotyros įvadas: studijų knyga. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 193, [1] p.
  243. RUPŠIENĖ, L.; KUČINSKIENĖ, R. 2006. Mokinių adaptacija naujojoje mokykloje. Iš: Acta Pedagogica Vilnensia, Nr. 17, p. 86-102.
  244. RUTTER, M. 1974. La séparation parent-enfant: Les effets psychologiques sur les enfants. In: La Psychiatrie de L’Enfant, No. 17 (2), p. 479-514.
  245. RUTTER, M. 2000. Psychosocial influences: Critiques, findings, and research needs. In: Development and Psychopathology, No. 12, p. 375-405.
  246. RUZGIENĖ, A; PETRUŽIENĖ, S. 2005. Vaikas ir aplinka. Klaipėda: KU leidykla, p. 294.
  247. SANTROCH, J. W. Psychology. 1986. The science of mind and behaviour. London – New York: Brown.
  248. SCHWANDT, T. 1997. Qualitative Inquiry. Thousand Oaks, CA: Sage.
  249. SCHWANITZ, D. 2001. Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus. Vilnius: Tyto alba. 547 [1] p.
  250. SCHUTZ, P.; PEKRUN, R. 2007. Introduction to emotion and education. In: Emotion in Education, p. 1-8.
  251. 251. SEIFFGE-KRENKE, I. 1994. Gesundheitspsychologie des Jugendalters. Göttingen: Hogrefe. 250 p.
  252. SELTZER, J. 1991. Relationships between fathers and children who live apart: The father’s role after separation. In: Journal of Marriage and the Family, t. 53, p. 79–101.
  253. SHNEIDMAN, Edvin. 2002. Savižudžio sąmonė. Vilnius: VIA RECTA. 151, [1] p.
  254. SINCLAIR, D.; MURRAY, L. 1998. Effects of postnatal depression on children‘s adjustment to school. Teacher's reports. In: The British Journal Of Psychiatry: The Journal Of Mental Science, Vol. 172, p. 58-63.
  255. SKOVGAARD, A. M.; HOUMANN, T.; CHRISTIANSEN, E.; LANDORPH, S.; JØRGENSEN, T.; OLSEN, E. M.; HEERING, K.; KAAS-NIELSEN, S.; SAMBERG, V.; LICHTENBERG, A. 2007. The Prevalence of Mental Health Problems in Children 1½ Years of Age – the Copenhagen Child Cohort 2000. In: Journal of Child Psychology and Psychiatry, Vol. 48, No. 1, p. 62–70.
  256. Socialinio pedagogo pareiginė instrukcija [patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1667] [žiūrėta 2010-02-05].
  257. Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai [patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1667] [žiūrėta 2010-02-05].
  258. SOLOMON, J., GEORGE, C. 1999. The measurement of attachment security in infancy and childhood. In: Handbook of Attachment, p. 287–316.
  259. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas [patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-838]. Iš: Valstybės žinios, 2004, Nr. 92-3385.
  260. SROUFE, A.; CARLSON, E.; LEVY, A.; EGELAND, B. 1999. Implications of attachment theory for developmental psychopathology. In: Development and Psychopathology, Vol. 11, p. 1–13.
  261. STANKEVIČIENĖ, L. 2002. Ar vaikas brandus mokyklai?: testai. Marijampolė: Piko valanda. 35, [1] p.
  262. STANKŪNIENĖ, V.; JONKARYTĖ, A.; MIKULIONIENĖ, S.; MITRIKAS, A.; MASLAUSKAITĖ, A. 2003. Šeimos revoliucija? Iššūkiai šeimos politikai. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. 387, [1] p.
  263. STEPHEN, C.; BROWN, S. 2002. Cultures of Practice in the Early Years: What are we doing with the children? Paper presented at the 4th Warwick International Early Years Conference.
  264. STRITTMATTER, Martha. 2002. Learning leadership in social movements. In: Continuing and Community Education.
  265. STUART-HAMILTON, J. 1996. Cognitive Psychology. London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.
  266. SZAPOCZNIK, J.; HERVIS, O.; SCHWARTZ, S. 2009. Brief Strategic Family Therapy for Adolescent Drug Abuse. Therapy Manuals for Drug Abuse: Manual 5. In: University of Miami Press. p. 269-278.
  267. THERIAULT, C. 2009. Vaikų konfliktai: kaip ugdyti savarankiškumą. Vilnius: Baltos lankos. 159, [1] p.
  268. TIDIKIS, R. 2003. Socialinių mokslų tyrimų metodologija: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras. 626, [1] p.
  269. TYSON, P.; TYSON, R. 1990. Psychoanalytic theories of development: An Integration. New Haven, London: Yale University Press. 414 p.
  270. QVORTRUP, J.; BARDY, M.; SGRITTA, G.; WINTERBERGER, H. 1994. Childhood Matters, Social Theory, Practice and Politics. Aldershot: Avebury. 412 p.
  271. UZDILA, J. V. 1999. Adaptacijos principas pedagogikoje. Iš: Socialinė-psichologinė adaptacija ir švietimo sistema. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla.
  272. UZDILA, J. V. 1993. Dorinis asmenybės ugdymas šeimoje. Vilnius: Academia. 192, [2] p.
  273. UZDILA, J. V. 2003. Sunkūs ir viltingi metai. Vilnius: Lietuvos mokslas. 257 p.
  274. UZDILA, J. V. 2001. Lietuvių šeimotyra: kritinė familistinė XXa. panorama. Vilnius: Lietuvos mokslas, 35, 201. 280 p.
  275. VABALAS-GUDAITIS, J. 1983. Psichologijos ir pedagogikos straipsniai. Vilnius: Mokslas, p. 96.
  276. Vaiko gerovę reprezentuojantis tyrimas. 2007 [interaktyvus] [žiūrėta 2010-02-05].
  277. Vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašas. Iš: Valstybės žinios, 2009 m. lapkričio 21 d., Nr.: 138-6073.
  278. VAITKEVIČIUS, J. 1999. Šeima, kaip socialinio tyrimo ojektas. Iš: Socialinis ugdymas. Vilnius: VPU Socialinės pedagogikos katedra, Nr. 1, p. 81-88.
  279. VALICKAS, G. 1991. Asmenybės savęs vertinimas: mokymo priemonė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 91 p.
  280. VALICKAS, G. 1990. Asmenybės tyrimas pokalbio metodu: metodiniai nurodymai. Vilnius: Vilniaus universitetas. 22 p.
  281. VERGNAUD, G. 2000. Lev Vygotski. Pédagogue et penseur de notre temps. Paris: Hachette Education.
  282. VITARO, F.; CARON, J. 2003. La prévention face à la comorbidité des problèmes d'adaptation et à la présence de déterminants multiples. In: Les problèmes externalisés, p. 577-586.
  283. VYDŪNAS, V. S. 1991. Raštai. II. Vilnius: Mintis.
  284. WATSON, J. B. 2004. Psichologija Biheivioristo požiūriu. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos labaratorija. 381, [1] p.
  285. WATSON, P. 2002. The Role and integration of learning outcomes into the educational process. In: Active Learning in Higher Education, Vol. 3, No. 3, p. 205-219.
  286. WENAR, C.; KERIG, P. Developmental psychopathology: from infancy through adolescence. Boston: McGraw-Hill. 557 p.
  287. WERNER, E.; SMITH, R. 1988. Vulnerable but Invincible: A Longitudinal Study of Resilient Children and Youth. New York: Adams, Bannister and Cox. 229 p.
  288. WERNIGER, A. 1994. Handwörterbuch psychologie. In: Psychological verlags Union, p. 352-356.
  289. WILHELM, K.; DEWHURST-SAVELLIS, J.; PARKER, G. 2000. Teacher stress? An analysis of why teachers leave why they stay. In: Teachers and Teaching, vol. 6, p. 291-304.
  290. WILSON, A. 1995. Outcome Based Education – Questions Demanding Answers [interaktyvus] [žiūrėta 2010-15-15].
  291. WINKELMANN, R. 2006. Parental separation and well-being of youths: Evidence from Germany. In: The Journal of Socio-Economics, No. 35, p. 197–208.
  292. WINNICOTT, D. W. 2000. Vaikas, šeima ir išorinis pasaulis. Vilnius: VIA RECTA. 226, [2] p.
  293. WINTERHOFF, M. 2011. Kodėl mūsų vaikai virsta tironais, arba prarasta vaikystė. Vilnius: Tyto alba.
  294. ŽADEIKAITĖ, L. 2010. Bendrojo ugdymo turinio kūrimas švietimo reformos sąlygomis. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.
  295. ŽYDŽIŪNAITĖ, V. 2008. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 103, [1] p.
  296. ŽUKAUSKIENĖ, R. 1998. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus elgesio ypatumai: daktaro disertacija [rankraštis]. Vilnius. 140 p.
  297. ŽUKAUSKIENĖ, R. 2002. Raidos psichologija. Vilnius: Margi raštai. 364, [1] p.
  298. АТВАТЕР, И.; ДАФФИ, К. 2003. Психология для жизни. Москва: Юнити униту.
  299. БОЖОВИЧ, Л. И. 1968. Личность и ее формирование в детском возрастею. Москва: Просвещение.
  300. ВОЖОВИЧ, Л. И. 1972. Проблема развития мотивационной сферы ребенка. Изучение мотивации поведения детей и подростков. Москва: Педагогика.
  301. BURVYTĖ, S. 2003. Cоциализация и адаптация детей на основе культуры. Этнопсихологические и социокультурные процессы в современном обществе: материалы Международной научной конференции. Балашов: Изд-во "Николаев".404с.
  302. ВЫГОТСКИЙ, Л. С. 2005. Психология развития человека. Москва: Изд-во Смысл; Эксмо. 1136 с.
  303. ДИКСОН, У. 2004. Двадцать великих открытий в детской психологии. Санкт-Петербург.
  304. ДРУЖИНИНА, В. Н. 1999. Современная психология: справочное руководство. Москва: ИНФРА-М.
  305. ЭЙДЕМИЛЛЕР, Э. Г., ЮСТИЦКИС, В. В. 2002. Психология и психотерапия семъи. Санкт-Петербург: Питер, p. 352.
  306. ФРЕЙД, А. 2003. Детский психоанализ. Питер.
  307. ФРЕЙД, А. 1999. Теория и практика детского психоанализа. Москва: Эксмо.
  308. ИЗАРД, К. Е. 1999. Психология эмоции. Санкт Петербург: Питер.
  309. ИЗАРД, К.Е. 1980. Эмоции человека. Москва: Издательство Московского Университета.
  310. КОЧУБЕЙ, Б. И.; НОВИКОВА, Е. В. 1998. Эмоциональная устойчивость школьника. Москва: Знание.
  311. КРАЙГ, К. 2000. Психология развития. Санкт Петербург: Питер.
  312. ЛУСКАНОВА, Н. Г. КОРОБЕЙНИКОВ И. А. и др. (авторский коллектив). 1995. Диагностика школъной дезадаптации. Москва: Социальное здоровье России, 126 p.
  313. ЛУСКАНОВА, Н. Г. 1993. Методы исследования детей с трудностями в обучении. Москва.
  314. МЕРЛИНГ, В. С. 1986. Очерк интегрального исследования индивидуальности. Москва: Педагогика.
  315. ШНЕЙДЕР, Л. Б. 2006. Семейная психология: Учебноепособие для вузовю. Екатеринбург: Деловая книга.
  316. ШЕПТЕНКО, П. А.; ВОРОНИНА, Г. А. 2001. Методика и технология работы социалного педагога. Москва: Academia.
  317. МАСЛОУ, А. 1999. Новые рубежы человечиской природы. Москва: Cмысл.
  318. ПЕРРЕ-КЛЕРМОН, А. Н. 1991. Роль социальнюх взаимодействий в развитии интелекта детей. Москва: Педагогика.
  319. РЕАН, А. А.; БОРДОВСКАЯ, Н. В.; РОЗУМ, С. И. 2000. Психология и педагогика. Санкт Петербург: Питер.
  320. РЕЙКОВСКИЙ, Я. 1979. Эксперименталъная психология эмоций. Москва׃ Прогресс.
  321. РОДЖЕРС, К. 1994. Взгляд на психотерапию. Становление человека. Москва׃ Прогресс.
  322. СИТАРОВ, В. А.; МАРАЛОВ, В. Г. 2000. Педагогика и психология в образователном процессе. Москва: Academia.
  323. СЛАВИНА, Л. С. 1958. Индивидуалиьный подход к неустойчевым и недисциплинированным ученикам. Москва.
  324. СПИВАКОВСКАЯ, А. 2009. Патология родительской любви [interaktyvus] [žiūrėta 2010-01-05].
  325. ТАКЖЕ, Д. 1991. Влияние взоимодействия и коммуникации между сверстниками на их когнитивное развитие. В: Вопросю психологии, 1, c. 33-43.
  326. ТЕТЕРСКИЙ, С. 2002. Введение в социальную работу: учебное пособие для высшей школы. Москва : Академический проект. 493, [2] c. ISBN 5-8291-0162-9.
  327. ХЕКХАУЗЕН, И. 1986. Мотивация и деятельность, Т. 1, 2. Москва: Педагогика.
  328. ЧУПРИКОВА, Н. И. 1990. Принцип диференциаций когнитивных структур в умственном развитии, обучение и интелект. В: Вопросы психологи. 5, c. 31-39.