Smurtas ir patyčios mokykloje

Forums: 

Mokykla, keldama vaikui naujus reikalavimus, tuo pačiu suteikia ir naujų galimybių. Vaikas iš šeimos aplinkos patenka į aplinką, kurioje galioja tam tikros taisyklės, reikalavimai bei vertinimai, parodantys, kaip vaikui sekasi šioje aplinkoje. Tačiau nors ugdymo procesu metu mokykloje vaikas gauna daug naudingos informacijos, palengvinančios adaptacijos mokykloje laikotarpį, įgalinančios jį sėkmingai socializacijai, tolygiam fiziniam, psichiniam vystymuisi ir pan., bet visgi vaikas nėra apsaugomas nuo neigiamos patirties. Remiantis pasauline ir Lietuvos statistika, smurto ir patyčių raiškos tendencijos prieš vaikus ir tarp vaikų įgauna vis platesnį mastą: smurtas ir patyčios tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, šis reiškinys dažnas jaunesniojo amžiaus vaikų grupėse ir naujose socialinėse aplinkose.Tai ypač aktualu vaikams, kurie nėra pasiekę aukšto statuso bendraamžių tarpe. Kitaip sakant, vaikams, kurie pasijaučia atstumti savo bendraamžių.Daugelis jų išgyvena stiprius vienatvės ir socialinio nepasitenkinimo jausmus. Atstumti vaikai taip pat turi mažiau savigarbos ir gali būti labiau prislėgti nei kiti vaikai. Jei bendraamžių atstūmimas tęsiasi keletą metų, padėtis dar labiau pablogėja, nes bendraamžiai į tokius vaikus ima žiūrėti kaip į turinčius atstumtųjų statusą. Savo ruožtu rizikos grupės vaikai ima vis labiau nepasitikėti savo bendraamžiais ir reaguoti į juos agresija.

Mokykliniais metais bendraamžių grupės skiriasi pagal priklausomybę lyčiai. Berniukai draugauja didelėse grupėse, o mergaitės buriasi į mažas grupeles ar poras. Mergaičių draugystei būdingesnės emocijos: įtampa, pavydas, konfliktai, atstūmimas. Berniukų draugiški santykiai orientuoti į bendrą veiklą, o mergaičių - į socialinį pasitenkinimą, abipusį artumą. Pastebėta, jog bendraamžių atstumti, izoliuoti, klasės draugų ir mokytojų nemėgstami paaugliai negatyvius vertinimus pradeda ignoruoti, elgtis šiurkščiai, provokuojančiai, nevengia grasinimų, fizinės jėgos ir net smurto. Toks elgesys tik dar labiau juos izoliuoja, sudarydamas sąlygas tolesnei negatyviai raiškai.

Todėl labai svarbu, kad socialiniai pedagogai įvertintų vaikų problemų rimtumo ir didelį dėmesį kreiptų į bendraamžių atstumtus mokinius, kuriems labai reikia palaikymo bei pagalbos.Sprendžiant bendraamžių atstumtų mokinių problemas didelį dėmesį būtina skirti tokių vaikų tinkamai jausmų raiškai, bendravimo kultūrai skatinti ir padėti jiems jaustis reikalingais ir svarbiais bendraamžių tarpe. Padėti šį tikslą pasiekti galima tokiais būdais:

1.Stebėti mokinių emocinę būseną. Pastebėjus nerimą ar jaudulį, būtina siekti išsiaiškinti priežastį ir suteikti pagalbą.

2.Stebėti mokinių elgesį mokyklos bendruomenėje. Esant neigiamai psichologinei atmosferai, stengtis kuo greičiau išsiaiškinti situaciją ir spręsti problemas.

3.Kartu su klasių auklėtojais mokiniams organizuoti užklasinius užsiėmimus, prevencinius pokalbius bei renginius pakantumo, atjautos, supratimo kitam žmogui temomis.

4.Įtraukti visą mokyklos bendruomenę į bendrą veiklą, skatinti bendradarbiavimą, mokyti taikiai spręsti iškilusias problemas, nekonfliktuoti.

Tikėtina, kad užsiėmimai, įtraukiantys visos klasės mokinius, padės ugdyti mokinių toleranciją vienas kitam, mokys juos pamiršti patirtas nuoskaudas.

Siekiant mažinti patyčias ugdymo įstaigose svarbu į įvykusius patyčių incidentus reaguoti nedelsiant ir ugdyti mokinių mastyme toleranciją, empatiją, kitoniškumo pripažinimą, pagarbą ir kitas svarbias žmogiškąsias vertybes. Į patyčių mažinimo ugdymo įstaigoje problemų sprendimo procesą manau pravartu įtraukti kuo daugiau mokyklos personalo darbuotojų, nes patyčių mažinimas efektyvus bus tik tada kada visa komanda dirbs vieningai vardan bendro tikslo.

Visiškai pritariu RimaMi, jei mokykloje bus toleruojamos patyčios, tai socialinis pedagogas gali tik palengvinti aukos emocinius išgyvenimus. Patyčių mokykloje prevencija galima tik tuo atveju, jei visa mokyklos bendruomenė turės aiškų tikslą šalinti patyčias, visiems aiškias ir bendrai priimtas elgesio taisykles bei nebus žiūrima pro pirštus į menkiausius patyčių reiškinius. Taip pat pritariu ir straipsnio autoriui, jog bendra veikla visus vienija, todėl viena iš patyčių prevencijos priemonių yra sutelkta mokyklos bendruomenė, skirtingų asmens savybių turinčių mokinių bendra veikla.

Patyčios yra didelė problema ne tik ugdymo įstaigose, bet ir visoje Lietuvoje. Pastebėjus patyčias iš karto reikia imtis veiksmų. Visų pirma su vaikais reikia kalbėtis, išsiaiškinti, kodėl atsirado patyčios. Svarbu išgirsti kiekvieną patyčių dalyvį. Taip pat apie patyčias ir smurtą reikėtų kalbėti klasės valandėlių metu su visais mokiniais, organizuoti prevencinius renginius mokyklos ir klasės mąstu, kadangi tai gali sumažinti patyčias. Vis dėlto vaikai sukelia patyčias matydami savo aplinkoje patyčių pavyzdžių, todėl mano manymu visiškai patyčias negalėsime sustabdyti tol, kol patyčios nesibaigs pačioje visuomenėje iš kurios vaikai ima pavyzdį.

Komentuoti

CAPTCHA
Klausimas, skirtas patikrinti ar esate žmogus ir išvengti automatinių komentuotojų.