Šiemet parodoje „Mokykla 2015“ daug dėmesio bus skirta tėvams, jų vaidmeniui ir įsitraukimui į vaiko ugdymo(si) procesą. Taip pat bus akcentuojamos Z kartos, jos santykių su tėvais bei mokytojais ypatybės, mokytojo profesijos svarba. Bus pristatytos alternatyvios ir tradicinės ugdymo priemonės, dar mažai kam Lietuvoje girdėtas naujas STEAM ugdymo metodas.

Kaip pastebi Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė Aida Šimelionienė, daugelio pastarojo dešimtmečio tyrimų rezultatai rodo, kad kuo anksčiau ir aktyviau tėvai įsitraukia į vaiko ugdymo(si) procesą, tuo geresnių mokymosi rezultatų pasiekia jų vaikai. Todėl šiandien vienu iš svarbių švietimo tikslų tampa siekis didinti tėvų dalyvavimą ir įsitraukimą į jų vaikų ugdymo procesą. „Džiugina tai, kad šiandien vis daugiau tėvų gana aktyviai dalyvauja vaikų ugdyme keisdami nuostatą, kad tai yra tik pedagogų ir mokyklos rūpestis. Tačiau tiek pedagogai, tiek ir tėvai vis dar mokosi, kaip tinkamai ir efektyviai įsitraukti į šį procesą ir padėti savo atžaloms“, – teigia psichologė A. Šimelionienė.

Informacijos laisvė ir technologijų evoliucija atvėrė plačias duris šiuolaikinio žmogaus galimybėms sužinoti, patirti, patogiau gyventi ir būti lygiaverčiu globalios visuomenės nariu. XXI a. vaikai jau gimsta apsupti įvairių technologijų, todėl vis dažniau kyla klausimas, koks yra ir turėtų būti jų santykis, kaip vaikus veikia skirtingos vaizdo, garso ir rašto raiškos priemonės. Specialistai teigia, kad vis daugiau problemų kyla dėl tėvų negebėjimo sukurti balansą vaikų auklėjime, pasitelkiant technologijas.

Apie poveikį vaikų supratimui ir ugdymui sutiko papasakoti Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Sigita Burvytė, kuri taip pat yra ir VšĮ „Vaikų ugdymas“, įkūrėja.

- Vos gimęs kūdikis visko pradeda mokytis iš savo artimiausios aplinkos. Todėl didžiausia atsakomybė tenka jo tėvams, į ką labiausiai jiems reikėtų atkreipti dėmesį? Galbūt vaikystėje naudojus mažai skirtingų metodų, galima atsigriebti vėliau?

2015 m. lapkričio 2 d. Marijampolėje gyvosios edukacijos verpetuose sukosi gausus būrys LPUPA Marijampolės skyriaus pedagogų kartu su Všį „Vaikų ugdymas“ direktore ir LEU SEF Socialinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Sigita Burvyte. Lietuvos edukologijos universiteto mokslinių tyrimų duomenys buvo pritaikyti praktiškai analizuojant problemines vaikų ugdymo situacijas ir ieškant tinkamiausių jų sprendimo būdų. Savo darbu gyvenantys, daug žinių ir patirties turintys, mokantys stebėti ir pažinti šių dienų vaikus, pedagogai ieškojo tinkamiausių būdų tinkamai suteikti vaikų tėvams informaciją, kad jų vaikams būtu kuo harmoningesnės ugdymosi sąlygos.

Doc. dr. Sigita Burvytė,
Socialinio ugdymo katedros vedėja
Socialinės edukacijos fakultetas
Lietuvos edukologijos universitetas

Dėstytoja doc. dr. S. Burvytė: „Dirbant su šių dienų jaunais žmonėmis, labai svarbu užmegzti psichologinį kontaktą“

2015 m. viena geriausių dėstytojų Lietuvos edukologijos universitete (LEU) studentų buvo išrinkta Socialinės edukacijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Sigita Burvytė.

Ši maloni ir netikėta staigmena dėstytoją aplankė po visų dienos darbų, kai nusprendė pasitikrinti savo „Facebook“ paskyrą. „Iš pat pradžių suklusau, nesupratau, kas tai, kokia čia informacija, kodėl mano nuotrauka. Pradėjau skaityti ir maloniai nudžiugau. Pirmiausia apėmė pasididžiavimas mūsų universiteto studentais, kurie surengdami dėstytojų rinkimus parodė savo iniciatyvumą, smalsumą, veiklumą, norą daryti pokyčius, veikdami pozityviais būdais. Jeigu veikla vykdoma studentų iniciatyva, ir dėstytojai nieko apie tai nežino, vadinasi, mūsų studentai yra veiklūs, o dėstytojai dirba tinkamai, įkvėpdami juos veikti pozityviai“, – neslėpdama džiaugsmo pasakoja S. Burvytė.

Doc. dr. Sigita Burvytė,
Socialinio ugdymo katedros vedėja
Socialinės edukacijos fakultetas
Lietuvos edukologijos universitetas

Kartais viena knyga užkabina, ir gimsta skaitytojas. Tik šiuolaikinis vos raides pažinti išmokęs skaitytojas labiau linkęs skaityti vaizdus, kartais atstojančius vaizduotę, o šalia esantys suaugusieji kamuojasi dėl knygų vaikams gausybės. Su skaitančiais vaikais, paaugliais bendraujantys literatūros žinovai, pedagogai pastebi, kad lietuvių autoriams dar sudėtinga perprasti iš vaikystės į suaugusiųjų etapą žengiančių jaunuolių pasaulį ir jiems rašyti, o patiems jaunuoliams – kurti istorijas, pasakas ir taip lavinti vaizduotę. Šiuolaikiniai paaugliai neryja knygų apie indėnus, muškietininkus, jie nori pasakojimų apie paklydimus, patyčias, pirmuosius jausmus, nepažintus pasaulius, nebijo juodojo realizmo istorijų.