Straipsniai

Edukologė: daugelis tėvų labai sureikšmina skaitymą ir rašymą

Paskelbė admin -

Priešmokyklinio ugdymo būtinybė daugeliui tėvų tampa vaikų skaitymo ir rašymo gebėjimų varžybomis, streso katalizatoriumi, sukelia nepasitenkinimą dėl to, kad jie patys laikomi negebančiais paruošti atžalų mokyklai. Kartais tokį dalyką iš tiesų geriau patikėti institucijoms, tačiau šios nespėja keistis tokiu greičiu, kokiu keičiasi šiuolaikiniai vaikai. Tokį vaizdą matanti Lietuvos edukologijos universiteto socialinių mokslų daktarė, konsultuojanti šeimas vaikų ugdymo klausimais, Sigita Burvytė įsitikinusi, kad puikiai rašyti ir skaityti nėra patys svarbiausi dalykai priešmokyklinuko asmenybei formuotis.

Tėvai sako, kad baudos, būtinybė privalomai vesti vaikus į priešmokyklinę grupę nebūtinai geriau juos paruoš mokyklai, daugeliu atvejų atsakingi tėvai patys išmoko būtiniausių įgūdžių.

Vaiko ugdymas – ne tik mokytojų rūpestis

Paskelbė admin -

Šiemet parodoje „Mokykla 2015“ daug dėmesio bus skirta tėvams, jų vaidmeniui ir įsitraukimui į vaiko ugdymo(si) procesą. Taip pat bus akcentuojamos Z kartos, jos santykių su tėvais bei mokytojais ypatybės, mokytojo profesijos svarba. Bus pristatytos alternatyvios ir tradicinės ugdymo priemonės, dar mažai kam Lietuvoje girdėtas naujas STEAM ugdymo metodas.

Kaip pastebi Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė Aida Šimelionienė, daugelio pastarojo dešimtmečio tyrimų rezultatai rodo, kad kuo anksčiau ir aktyviau tėvai įsitraukia į vaiko ugdymo(si) procesą, tuo geresnių mokymosi rezultatų pasiekia jų vaikai. Todėl šiandien vienu iš svarbių švietimo tikslų tampa siekis didinti tėvų dalyvavimą ir įsitraukimą į jų vaikų ugdymo procesą. „Džiugina tai, kad šiandien vis daugiau tėvų gana aktyviai dalyvauja vaikų ugdyme keisdami nuostatą, kad tai yra tik pedagogų ir mokyklos rūpestis. Tačiau tiek pedagogai, tiek ir tėvai vis dar mokosi, kaip tinkamai ir efektyviai įsitraukti į šį procesą ir padėti savo atžaloms“, – teigia psichologė A. Šimelionienė.

Tyrinėjimai, bandymai, eksperimentavimas - tai raktas į stebuklingą pasaulio pažinimą

Paskelbė admin -

Nuo pat pirmųjų dienų vaikas tyrinėja jį supantį pasaulį. Vaikui tai nauja, nepažinta erdvė, kurioje viskas vilioja, domina, o gal kartais ir baugina. Ikimokykliniame amžiuje vaikai ypatingai smalsūs: noriai tyrinėja, kasdien išbando naujus, jiems nežinomus dalykus, stebi, eksperimentuoja su aplinkoje esančiais daiktais. Norėdami suvokti dalyko esmę, vaikai turi veikti patys - išsiaiškinti, atrasti ir pažinti juos supantį pasaulį. Per įgautą patirtį jie patiria įvairių išgyvenimų ir plėtoja pažintinę patirtį.

Tyrinėjimų bei eksperimentavimo dėka vaikai lavina savo pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, lavėja akies - rankos koordinacija, išmoksta ilgiau išlaikyti dėmesį, ugdosi sumanumą, lavina reakciją, kaupia patirtį, diskutuoja, samprotauja, stiprina savo kritinį mąstymą, išmoksta spręsti problemas, ima geriau suvokti juos supantį pasaulį. Tyrinėjimams, eksperimentams tinkamos visos priemonės, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko amžių. Mažieji gali eksperimentuoti su vandeniu, smėliu, balionais, augalais, meninės raiškos priemonėmis, - svarbu, kad tyrinėjimo procese vaikas galėtų veikti pats, jam būtų įdomu ir nesudėtinga. Eksperimentai gali būti atliekami tiek uždarose patalpose, tiek lauke: stebint dangaus kūnus, metereologinius procesus, augalus, gyvąją gamtą – visa, kas juda, kinta.

Ar XXI a. technologijos garantuoja asmenybės išugdymą?

Paskelbė admin -

Informacijos laisvė ir technologijų evoliucija atvėrė plačias duris šiuolaikinio žmogaus galimybėms sužinoti, patirti, patogiau gyventi ir būti lygiaverčiu globalios visuomenės nariu. XXI a. vaikai jau gimsta apsupti įvairių technologijų, todėl vis dažniau kyla klausimas, koks yra ir turėtų būti jų santykis, kaip vaikus veikia skirtingos vaizdo, garso ir rašto raiškos priemonės. Specialistai teigia, kad vis daugiau problemų kyla dėl tėvų negebėjimo sukurti balansą vaikų auklėjime, pasitelkiant technologijas.

Apie poveikį vaikų supratimui ir ugdymui sutiko papasakoti Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Sigita Burvytė, kuri taip pat yra ir VšĮ „Vaikų ugdymas“, įkūrėja.

- Vos gimęs kūdikis visko pradeda mokytis iš savo artimiausios aplinkos. Todėl didžiausia atsakomybė tenka jo tėvams, į ką labiausiai jiems reikėtų atkreipti dėmesį? Galbūt vaikystėje naudojus mažai skirtingų metodų, galima atsigriebti vėliau?

Šeimų stiprinimas, teikiant kompleksinę pagalbą

Paskelbė admin -

Vaikai tėvams- tėvai vaikams. Šalia gerų bei dorų tėvų užauga tokie pat geraširdžiai vaikai. Norėdami padėti savo vaikams pirmiausia turime išmokti būti laimingais tėvais. Tik toks žmogus gali užauginti gerą pilietį, tačiau šiam poelgiui reikalingos tam tikros žinios, atskirais atvejais- ir pagalba šeimai ar atskiriems šeimos nariams.

Gyvoji edukacija kartu su LPUPA Marijampolės skyriaus motyvuotais pedagogais

Paskelbė admin -

2015 m. lapkričio 2 d. Marijampolėje gyvosios edukacijos verpetuose sukosi gausus būrys LPUPA Marijampolės skyriaus pedagogų kartu su Všį „Vaikų ugdymas“ direktore ir LEU SEF Socialinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Sigita Burvyte. Lietuvos edukologijos universiteto mokslinių tyrimų duomenys buvo pritaikyti praktiškai analizuojant problemines vaikų ugdymo situacijas ir ieškant tinkamiausių jų sprendimo būdų. Savo darbu gyvenantys, daug žinių ir patirties turintys, mokantys stebėti ir pažinti šių dienų vaikus, pedagogai ieškojo tinkamiausių būdų tinkamai suteikti vaikų tėvams informaciją, kad jų vaikams būtu kuo harmoningesnės ugdymosi sąlygos.

Demokratija vaikų darželyje!?

Paskelbė admin -

Demokratinę tvarką ir demokratines vertybes palankiai vertina dauguma Lietuvos žmonių. Jie tiki, kad demokratija yra tinkamiausia santvarka mūsų šaliai. Bet tai nėra duotybė. Ar šalies piliečiai turi mokytis demokratijos? Ar reikia demokratijos mokyti vaikus? Nuo mokyklos? O gal nuo darželio? Atsakymus į šiuos klausimus žino tarptautinio Erazmus+ programos projekto „Demokratija vaikų darželyje“ įgyvendintojai ir propaguotojai – vaikų darželių tinklas „Taškius“ ir vaikų darželis „Klaužada“.

Kiekvienas vaikas – unikalus

Dirbant su jaunimu, labai svarbu užmegzti ryšį

Paskelbė admin -

Doc. dr. Sigita Burvytė,
Socialinio ugdymo katedros vedėja
Socialinės edukacijos fakultetas
Lietuvos edukologijos universitetas

Dėstytoja doc. dr. S. Burvytė: „Dirbant su šių dienų jaunais žmonėmis, labai svarbu užmegzti psichologinį kontaktą“

2015 m. viena geriausių dėstytojų Lietuvos edukologijos universitete (LEU) studentų buvo išrinkta Socialinės edukacijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Sigita Burvytė.

Ši maloni ir netikėta staigmena dėstytoją aplankė po visų dienos darbų, kai nusprendė pasitikrinti savo „Facebook“ paskyrą. „Iš pat pradžių suklusau, nesupratau, kas tai, kokia čia informacija, kodėl mano nuotrauka. Pradėjau skaityti ir maloniai nudžiugau. Pirmiausia apėmė pasididžiavimas mūsų universiteto studentais, kurie surengdami dėstytojų rinkimus parodė savo iniciatyvumą, smalsumą, veiklumą, norą daryti pokyčius, veikdami pozityviais būdais. Jeigu veikla vykdoma studentų iniciatyva, ir dėstytojai nieko apie tai nežino, vadinasi, mūsų studentai yra veiklūs, o dėstytojai dirba tinkamai, įkvėpdami juos veikti pozityviai“, – neslėpdama džiaugsmo pasakoja S. Burvytė.

Švietimo naujienos

Paskelbė admin -

Z kartos apatiškumas fizinei veiklai

Sveika ateitimi verta pradėti rūpintis jau dabar - taip teigia konferencijos „Sveika ateitis - mūsų dabartis“ dalyviai. Vilniuje specialiajame lopšelyje-darželyje „Žolynėlis“ vykusiame renginyje savo įžvalgomis dalinosi Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sporto universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Vilniaus universiteto atstovai, kurie kartu su gydytojais diskutavo apie sumenkusį fizinį vaikų aktyvumą bei dalinosi įžvalgomis, kaip būtų galima įvairinti dabartinės kartos laisvalaikį ir užimtumą.

Padėtis stabilizuojasi

Konferencijos metu pristatydamas parengtą pranešimą „Judėjimas, protinė ir emocinė sveikata“ Lietuvos sveikatos universiteto rektorius Albertas Skurvydas teigė, kad taisyklinga laikysena gerina ir didina kognityvinius ir emocinius žmogaus išteklius. Anot lektoriaus, fizinis aktyvumas žmogui reikalingas kaip vanduo bet kuriam augalui. Jei fizinis aktyvumas menksta, visuomenės sveikata ateityje silpnėja ir ateityje gali įvykti nepataisomi grandininiai pokyčiai - daugiau lėšų išleidžiama individo gydymui, susilpnėjusi visuomenė silpnina valstybę ekonomiškai, ateinančios kartos gali gimti su įvairiais apsigimimais, todėl yra svarbu kryptingai didinti ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą. Lektorius priminė, jog savo fizine būsena turėtų susirūpinti kiekvienas mūsų.

Paaugliai skaito vaizdais ir nebijo juodojo realizmo istorijų

Paskelbė admin -

Doc. dr. Sigita Burvytė,
Socialinio ugdymo katedros vedėja
Socialinės edukacijos fakultetas
Lietuvos edukologijos universitetas

Kartais viena knyga užkabina, ir gimsta skaitytojas. Tik šiuolaikinis vos raides pažinti išmokęs skaitytojas labiau linkęs skaityti vaizdus, kartais atstojančius vaizduotę, o šalia esantys suaugusieji kamuojasi dėl knygų vaikams gausybės. Su skaitančiais vaikais, paaugliais bendraujantys literatūros žinovai, pedagogai pastebi, kad lietuvių autoriams dar sudėtinga perprasti iš vaikystės į suaugusiųjų etapą žengiančių jaunuolių pasaulį ir jiems rašyti, o patiems jaunuoliams – kurti istorijas, pasakas ir taip lavinti vaizduotę. Šiuolaikiniai paaugliai neryja knygų apie indėnus, muškietininkus, jie nori pasakojimų apie paklydimus, patyčias, pirmuosius jausmus, nepažintus pasaulius, nebijo juodojo realizmo istorijų.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti RSS - Straipsniai