Straipsniai

Gyvoji edukacija kartu su LPUPA Marijampolės skyriaus motyvuotais pedagogais

Paskelbė admin -

2015 m. lapkričio 2 d. Marijampolėje gyvosios edukacijos verpetuose sukosi gausus būrys LPUPA Marijampolės skyriaus pedagogų kartu su Všį „Vaikų ugdymas“ direktore ir LEU SEF Socialinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Sigita Burvyte. Lietuvos edukologijos universiteto mokslinių tyrimų duomenys buvo pritaikyti praktiškai analizuojant problemines vaikų ugdymo situacijas ir ieškant tinkamiausių jų sprendimo būdų. Savo darbu gyvenantys, daug žinių ir patirties turintys, mokantys stebėti ir pažinti šių dienų vaikus, pedagogai ieškojo tinkamiausių būdų tinkamai suteikti vaikų tėvams informaciją, kad jų vaikams būtu kuo harmoningesnės ugdymosi sąlygos.

Demokratija vaikų darželyje!?

Paskelbė admin -

Demokratinę tvarką ir demokratines vertybes palankiai vertina dauguma Lietuvos žmonių. Jie tiki, kad demokratija yra tinkamiausia santvarka mūsų šaliai. Bet tai nėra duotybė. Ar šalies piliečiai turi mokytis demokratijos? Ar reikia demokratijos mokyti vaikus? Nuo mokyklos? O gal nuo darželio? Atsakymus į šiuos klausimus žino tarptautinio Erazmus+ programos projekto „Demokratija vaikų darželyje“ įgyvendintojai ir propaguotojai – vaikų darželių tinklas „Taškius“ ir vaikų darželis „Klaužada“.

Kiekvienas vaikas – unikalus

Dirbant su jaunimu, labai svarbu užmegzti ryšį

Paskelbė admin -

Doc. dr. Sigita Burvytė,
Socialinio ugdymo katedros vedėja
Socialinės edukacijos fakultetas
Lietuvos edukologijos universitetas

Dėstytoja doc. dr. S. Burvytė: „Dirbant su šių dienų jaunais žmonėmis, labai svarbu užmegzti psichologinį kontaktą“

2015 m. viena geriausių dėstytojų Lietuvos edukologijos universitete (LEU) studentų buvo išrinkta Socialinės edukacijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Sigita Burvytė.

Ši maloni ir netikėta staigmena dėstytoją aplankė po visų dienos darbų, kai nusprendė pasitikrinti savo „Facebook“ paskyrą. „Iš pat pradžių suklusau, nesupratau, kas tai, kokia čia informacija, kodėl mano nuotrauka. Pradėjau skaityti ir maloniai nudžiugau. Pirmiausia apėmė pasididžiavimas mūsų universiteto studentais, kurie surengdami dėstytojų rinkimus parodė savo iniciatyvumą, smalsumą, veiklumą, norą daryti pokyčius, veikdami pozityviais būdais. Jeigu veikla vykdoma studentų iniciatyva, ir dėstytojai nieko apie tai nežino, vadinasi, mūsų studentai yra veiklūs, o dėstytojai dirba tinkamai, įkvėpdami juos veikti pozityviai“, – neslėpdama džiaugsmo pasakoja S. Burvytė.

Švietimo naujienos

Paskelbė admin -

Z kartos apatiškumas fizinei veiklai

Sveika ateitimi verta pradėti rūpintis jau dabar - taip teigia konferencijos „Sveika ateitis - mūsų dabartis“ dalyviai. Vilniuje specialiajame lopšelyje-darželyje „Žolynėlis“ vykusiame renginyje savo įžvalgomis dalinosi Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sporto universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Vilniaus universiteto atstovai, kurie kartu su gydytojais diskutavo apie sumenkusį fizinį vaikų aktyvumą bei dalinosi įžvalgomis, kaip būtų galima įvairinti dabartinės kartos laisvalaikį ir užimtumą.

Padėtis stabilizuojasi

Konferencijos metu pristatydamas parengtą pranešimą „Judėjimas, protinė ir emocinė sveikata“ Lietuvos sveikatos universiteto rektorius Albertas Skurvydas teigė, kad taisyklinga laikysena gerina ir didina kognityvinius ir emocinius žmogaus išteklius. Anot lektoriaus, fizinis aktyvumas žmogui reikalingas kaip vanduo bet kuriam augalui. Jei fizinis aktyvumas menksta, visuomenės sveikata ateityje silpnėja ir ateityje gali įvykti nepataisomi grandininiai pokyčiai - daugiau lėšų išleidžiama individo gydymui, susilpnėjusi visuomenė silpnina valstybę ekonomiškai, ateinančios kartos gali gimti su įvairiais apsigimimais, todėl yra svarbu kryptingai didinti ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą. Lektorius priminė, jog savo fizine būsena turėtų susirūpinti kiekvienas mūsų.

Paaugliai skaito vaizdais ir nebijo juodojo realizmo istorijų

Paskelbė admin -

Doc. dr. Sigita Burvytė,
Socialinio ugdymo katedros vedėja
Socialinės edukacijos fakultetas
Lietuvos edukologijos universitetas

Kartais viena knyga užkabina, ir gimsta skaitytojas. Tik šiuolaikinis vos raides pažinti išmokęs skaitytojas labiau linkęs skaityti vaizdus, kartais atstojančius vaizduotę, o šalia esantys suaugusieji kamuojasi dėl knygų vaikams gausybės. Su skaitančiais vaikais, paaugliais bendraujantys literatūros žinovai, pedagogai pastebi, kad lietuvių autoriams dar sudėtinga perprasti iš vaikystės į suaugusiųjų etapą žengiančių jaunuolių pasaulį ir jiems rašyti, o patiems jaunuoliams – kurti istorijas, pasakas ir taip lavinti vaizduotę. Šiuolaikiniai paaugliai neryja knygų apie indėnus, muškietininkus, jie nori pasakojimų apie paklydimus, patyčias, pirmuosius jausmus, nepažintus pasaulius, nebijo juodojo realizmo istorijų.

Ką daryti, kai vaikas visko bijo?

Paskelbė admin -

Baimės – normalus vaikų raidos reiškinys, sako edukologijos mokslų daktarė docentė Sigita Burvytė. Deja, neretai prie to, kad mažoje vaiko širdelėje apsigyventų didelė baimė, nejučiomis prisideda ir tėvai. Atpažinti vaiko baimes, užkirsti joms kelią ar jau užgimusias nugalėti S. Burvytė tėvelius mokė konferencijoje tėvams dėl vaikų „Atsakinga tėvystė“.

Pasak pranešėjos, vaikai realiai ko nors bijoti pradeda tuomet, kai ima kalbėti. Nes tada sugeba pasakyti, kad bijo. Kaip prie vaikų baimių atsiradimo prisideda tėvai? Pakanka jiems prasitarti apie varles „oi, kokios jos baisios“, ir vaikas tai atsimins bei ims varlių bijoti. Drausminkite vaiką „nelipk laiptais, nes baisu – nukrisi“, ir vaikas ateityje bijos vienas jais lipti.

Edukologė: Lietuvoje daugėja vaikų, kuriems neleidžiama būti savarankiškiems

Paskelbė admin -

Lietuvoje po truputį mažėja šeimų, vaikus auklėjančių pagal griežtas taisykles, uždarų vaikų, bet daugėja nesavarankiškų, agresyviai siekiančių aplinkinių dėmesio, kuriems leidžiama netinkamu elgesiu gauti tai, ko nori. „Juos pavadinau vaikais, pasižyminčiais išmoktu nesavarankiškumu. Nesavarankiški vaikai sunkiai priima sprendimus ir nežino, ką reiškia patirti džiaugsmą patiems pasiekus rezultatų. Jie užauga ir laiko egzaminus, išvažiuoja į olimpiadas, ieškosi darbo, bet nesugeba prisiimti atsakomybės už savo elgesį, dėl jų nesėkmių kalta mokykla, mama, per sunkios užduotys“, – savo daugiau nei dešimtmečio stebėjimus apibendrino Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja, paskaitas ir užsiėmimus tėvams vedanti edukologijos mokslų daktarė Sigita Burvytė.

2015m. kovo 5d. Pagirių „Pelėdžiuko“ vaikų darželyje susibūrė edukacijos žiedas

Paskelbė admin -

2015 m. kovo 5 d. Pagirių „Pelėdžiuko“ vaikų darželyje jaunos, motyvuotos, mylinčios vaikus ir savo darbą auklėtojos Jurgitos Jurgelevičiūtės iniciatyva susibūrė Vilniaus rajono ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų edukacijos žiedas. Į šią ugdymo įstaigą sugūžėjo didelę patirtį ir norą mokytis visą gyvenimą turinčios pedagogės iš daugelio aplinkinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų: Valčiūnų vaikų lopšelio-darželio, Riešės vaikų darželio, Mickūnų vaikų lopšelio-darželio, Maišiagalos vaikų lopšelio-darželio, Rudaminos lopšelio-darželio.

Šiek tiek apie Vokietijos švietimo sistemą ir praktiką Berlyno Valdorfo mokykloje

Paskelbė admin -

Vaiva Mikalauskienė,

Lietuvos edukologijos universiteto

Socialinės pedagogikos 5 kurso studentė


Pirmiausia noriu pristatyti Vokietijos mokyklų sistemą. Skirtingai nuo Lietuvos, ji pasižymi išsilavinimo formų įvairove, tokiu būdu atsižvelgiama į skirtingus vaikų ir jų tėvų poreikius bei interesus. Vokietijos Federacinėje Respublikoje atskiros žemės atsako už mokyklas ir švietimo sistemos administravimą pagal gaires, nustatytas Konstitucijoje. Taigi, egzistuoja 16 švietimo sistemų, daugiau ar mažiau besiskiriančių tarpusavyje. Vokiečiai juokauja, kad persikeliant gyventi su vaikais iš Bavarijos į Brandeburgo žemes yra tas pats, kaip pervažiuoti į kitą šalį. Šalia šios sistemų įvairovės tėvai pat pat gali rinktis valstybinę ar privačią mokyklą. Vaikams privalomas mokyklos lankymas trunka devynerius arba dešimtį metų. Tai apima ikimokyklinį, pradinį ir pagrindinį ugdymą. Vėliau jie gali rinktis, ar studijuoti gimnazijoje, ar įgyti profesiją su viduriniu išsilavinimu. Į pradinę mokyklą vaikai eina nuo šešerių metų amžiaus. Mokslas joje trunka ketverius metus, išskyrus Berlyną, Brandenburgą, kur pradinėje mokykloje mokomasi šešerius metus.

Ar žinai, kaip padėti vaikams spręsti konfliktus?

Paskelbė admin -

Neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo be konfliktų. Su jais mes susiduriame kiekvieną dieną. Žmogus gali konfliktuoti pats su savimi, taip pat su draugais, šeimos nariais ar tiesiog parduotuvėje, eilėje prie kasos, su visai nepažįstamu žmogumi dėl paprasčiausios smulkmenos. Labai dažnas reiškinys yra vaikų konfliktai, tačiau šioje situacijoje jiems reikalinga mūsų pagalba, nes vaikams trūksta savarankiškumo ar patirties patiems juos spręsti.

Neseniai susibūręs ,,Pozityviosios tėvystės“ klubas 2014 m. spalio 20 dieną surengė pirmąją diskusiją tema ,,Ar žinai, kaip padėti vaikams spręsti konfliktus?” Manęs, kaip būsimos socialinės pedagogės, šios diskusijos tema nepaliko abejingos. Todėl, kad ateityje reikės dirbti su įvairiais vaikais, teks padėti jiems spręsti iškilusias problemas, konfliktus ir, žinoma, anksčiau ar vėliau turėsiu savo vaikų. Pamaniau, jog tai puiki galimybė įgyti naujų žinių, išgirsti kitų patirtis ir pažinti konfliktinių situacijų įvairovę. Eidama į diskusiją, nesitikėjau iš dalyvių išgirsti tiek daug nuoširdžių ir atvirų pasidalinimų darbo, sprendžiant konfliktines situacijas su vaikais, patirtimi. Diskusijos metu kėlė susidomėjimą ne tik atviri ir nuoširdūs konfliktinių situacijų sprendimo būdai, patirtys, bet norėjosi ir pačiai pasisakyti.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti RSS - Straipsniai