Švietimo naujienos

Z kartos apatiškumas fizinei veiklai

Sveika ateitimi verta pradėti rūpintis jau dabar - taip teigia konferencijos „Sveika ateitis - mūsų dabartis“ dalyviai. Vilniuje specialiajame lopšelyje-darželyje „Žolynėlis“ vykusiame renginyje savo įžvalgomis dalinosi Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sporto universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Vilniaus universiteto atstovai, kurie kartu su gydytojais diskutavo apie sumenkusį fizinį vaikų aktyvumą bei dalinosi įžvalgomis, kaip būtų galima įvairinti dabartinės kartos laisvalaikį ir užimtumą.

Padėtis stabilizuojasi

Konferencijos metu pristatydamas parengtą pranešimą „Judėjimas, protinė ir emocinė sveikata“ Lietuvos sveikatos universiteto rektorius Albertas Skurvydas teigė, kad taisyklinga laikysena gerina ir didina kognityvinius ir emocinius žmogaus išteklius. Anot lektoriaus, fizinis aktyvumas žmogui reikalingas kaip vanduo bet kuriam augalui. Jei fizinis aktyvumas menksta, visuomenės sveikata ateityje silpnėja ir ateityje gali įvykti nepataisomi grandininiai pokyčiai - daugiau lėšų išleidžiama individo gydymui, susilpnėjusi visuomenė silpnina valstybę ekonomiškai, ateinančios kartos gali gimti su įvairiais apsigimimais, todėl yra svarbu kryptingai didinti ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą. Lektorius priminė, jog savo fizine būsena turėtų susirūpinti kiekvienas mūsų.

„Saikingas judėjimas, fizine mankšta, buvimas gryname ore, pasivaikščiojimas ar traumų nesukeliantis intensyvus sportas dar niekam netrukdė“, - juokavo A.Skurvydas.

Profesorius A.Skurvydas pabrėžė, kad 2014 metais Lietuvos sveikatos universiteto atlikti fizinio aktyvumo tyrimai vaikų amžiaus grupėje rodo, kad situacija gerėja. „Anksčiau kas penktas ikimokyklinio amžiaus vaikas turėjo laikysenos problemų, nes vengė judėti, praėjusių metų tyrimo rezultatai rodo, kad situacija stabilizuojasi ir tėvams, mokytojams, visuomenės sveikatos specialistams pavyksta vaikus atitraukti nuo kompiuterių bei sudominti fizine veikla“, - teigė LSU rektorius.

Keistis turi ir tėvai

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto profesorė Loreta Ulvydienė konferencijoje pristatė dabartinės kartos analizę bei apžvelgė jų elgsenos ypatumus. Dabartinė karta vadinama Z karta. Tai į intravertiškumą linkę paaugliai, kurie geriau vertina individualų darbą nei komandines veiklas.

Profesorė L.Ulvydienė priminė, kad auklėjant vaikus būtina suvokti, jog ne jie, o tėvai turi keistis. Anot tyrimą pristačiusios lektorės, dvi paskutinės kartos vadinamos Y (gimę 1978 - 1994 metais) ir Z (gimę nuo 1995 metų) kartomis dažniau apibūdinamos „interneto čiabuviais“ (digital natives - angl.) ir bendravimas su šiomis kartomis ne visada yra sklandus. Taip, anot lektorės, atsitinka tuomet, kai tėvai nori įtvirtinti savo bendravimo taisykles ir nesiruošia keistis patys.

Profesorė pastebi, kad kartos tarpusavyje skiriasi bendravimo įgūdžiais. „Y karta kaip ir Z karta puikiai valdo išmaniuosius įrenginius, tačiau jų poreikis visai kitoks. Y kartos žmonių mobiliųjų telefono sąskaitose didžiąją išlaidų dalį sudaro prakalbėtos minutės, o Z kartos - mobiliojo interneto išnaudoti duomenys. Tokie pokyčiai fiksuojami visame pasaulyje. Mažas skirtumas telekomunikacijų srityje parodo esminius Y ir Z kartos bendravimo su aplinka faktorius: Y karta vis dar ieško atsakymų per bendravimą su kitais, Z karta beveik didžiąją dalį atsakymų randa virtualioje realybėje“, - teigė prof. L.Ulvydienė.

Anot lektorės, nenuostabu, kad Z karta daugiau klysta, sunkiau susikaupia ir netgi neišklauso užduoties iki pabaigos. Tai labai hiperaktyvi ir nuolat besikeičianti karta. Norint bent kiek ją perprasti tiek tėvai, tiek mokytojai turi suvokti esminį dalyką - privalu keistis kartu.

Fizinį ugdymą derėtų įtraukti į technologijas

L.Ulvydienės teigimu, prieš septynetą - dešimt metų, kai atsirado pirštais valdomi išmanieji prietaisai, pirmą kartą buvo susidurta su „nykščio kartos“ problema. Didžioji vaiko pasaulio pažinimo dalis prasidėdavo nuo liečiamojo ekrano paspaudimo. Palaipsniui šiuolaikinių technologijų invazija į vaiko pasaulį didėjo ir dabar ugdymas sunkiai įsivaizduojamas be technologijų.

Pirmą kartą susidūrus su „nykščio kartos“ problemomis - pasaulis mieliau pažįstamas virtualiai- imta ieškoti kuo daugiau integralumo būdų ir išmaniesiems įrenginiams buvo sukurta šeimai, sveikatai, mokslui skirtų įvairių programų. Taip atsirado pozityvios edukacijos programos, tėvams ir vaikams kuriančios saugią, komfortabilią bendravimo terpę.

Kineziterapeutas Nerijus Braždžiūnas konferencijoje pristatydamas jau antrus metus sėkmingai vystomą „Sveikos ateities“ animacinį projektą pabrėžė, kad fizinio pasyvumo, netaisyklingos laikysenos problemas vertėtų spręsti pasitelkiant kūrybinius metodus. Sveikatingumą propaguojančios animacijos autorius siūlo ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus edukuoti animacinių filmukų pagalba. Toks sprendimas pagrįstas Vilniaus visuomenės sveikatos biuro tyrimų duomenimis. Po atlikto tyrimo paaiškėjo, jog vaikai kasdien animaciją žiūri apie tris valandas ir yra susiformavusi tam tikra laisvalaikio leidimo kultūra, į kurią suaugusiam sunku įsilieti nekonfliktiškai.

N.Braždžiūno teigimu, vaikams rodyti animuotus fizinius pratimus yra veiksmingas būdas, nes suaugęs žengia pirmą žingsnį į vaiko pasaulį pasitelkdamas kasdienę vaiko pramogą - animaciją. „Vaikas greičiau susitapatina su matomais herojais ir atlieka konkrečias ekrane matomas užduotis. -aiškino idėjos autorius - Animuoti personažai yra rodomi 26 ugdymo įstaigose ir mūsų fiksuojami rezultatai yra itin teigiami. Fizinius pratimus skatinanti metodika yra įtraukianti ir artima vaikams. Mokiniai noriai mankštinasi tiek projekto metu, tiek ir pasibaigus jam“. - konferencijoje kalbėjo „Sveikos ateities“ projekto vadovas.

Pozityvios animacijos projektas “Sveika ateitis” - tai pozityvios animacijos prevencinės sveikatinimo programos, skirtos palaikyti ir stiprinti vaikų sveikatą. Pasitelkiant šiuolaikines technologijas, animacinėse sveikatingumo programose žaismingi personažai kviečia vaikus atlikti specialius pratimus, naudingus visai vaiko judėjimo struktūrai gerinti. Per 2013– 2015 metus projekte dalyvauja 26 ugdymo įstaigos, apmokyti daugiau nei 500 pedagogai, reguliariai mankštas atlieka 7000 vaikų.

Profesorė L.Ulvydienė pastebi, kad lietuvių vystomas „Sveikos ateities“ projektas, kuriuo norima Z kartai nuo mažens diegti pamirštus mankštinimosi įpročius, ne tik yra tikslingas sprendimas, bet ir turintis potencialo tapti puikia pramoga visai šeimai.
„Buvo atliktas tyrimas, po kurio paaiškėjo, jog vaikai supranta, kad laisvalaikis prie kompiuterio yra prastas pasirinkimas, tačiau net ir suvokdami tai vaikai sąmoningai leidžia laiką prie kompiuterio žaisdami ar naršydami. Taip yra todėl, kad tik virtualioje erdvėje vaikas jaučiasi saugus ir apsaugotas nuo galimų patyčių ar nepageidaujamo fizinio kontakto“, - pridūrė L.Ulvydienė.

Mankšta Vilniaus specialiajame lopšelyje-darželyje „Žolynėlyje“ - įprastas dalykas

Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ direktorė Ramutė Kęstinienė konferencijoje pasakojo, jog specialusis darželis-lopšelis sveikatą stiprinančią veiklą vykdo nuo 1976-ų metų. Darželis buvo įkurtas vaikams su judėjimo atramos sutrikimais ir cerebriniu paralyžiumi, todėl įvairios mankštos yra neatsiejama kasdienio ugdymo dalis.

„Nuolat ieškome optimalių ir efektyvių būdų auklėtinių sveikatai stiprinti. Vaikų sveikatos stiprinimas darželiuose turi būti įtrauktas į prioritetinių veiklų sąrašą. Jei nuo mažens vaikus sugebėsime sudominti kryptinga fizine veikla, vaikas užaugs sveikesnis“, - sakė R.Kęstinienė.

„Žolynėlio“ direktorė pabrėžė, jog pozityviosios animacijos „Sveikos ateities“ projektas darželyje vykdomas pusantrų metų ir projekte dalyvauja 150 vaikų iš jų 30 yra su specialiaisiais poreikiais.
Pastebėta, kad po užsiėmimų vaikai būna labiau susikoncentravę, ramesni, geriau miega. Anot R.Kęstinienės, animuota mankšta vaikams suteikia daugiau progų atsiskleisti – auklėtiniai įgijo didesnį pasitikėjimą savimi, sustiprėjo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai.

R.Kęstinienė atskleidė, jog darželyje organizuojas visuminis sveikatos ugdymas. Tėvai turi galimybių dalyvauti tikslinėse paskaitose, keistis gerąja patirtimi, stiprinti bendruomeniškumą, įstaigos auklėtiniai gauti kvalifikuotą priežiūrą bei ugdymą.

Z kartos sveikatą stiprina bendroje programoje

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos direktoriaus Romualdo Sabaliausko teigimu, Vilniaus miesto specialusis lopšelis-darželis „Žolynėlis“ yra viena iš ugdymo įstaigų dalyvaujančių sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veikloje. Lietuvoje nuo 1993 metų veikiantis sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas šiuo metu jungia daugiau nei 350 ugdymo įstaigų. „Visapusiškas jaunosios kartos ugdymo modelis sveikatą stiprinančiose įstaigose pasiteisina. Tai rodo pokyčius fiksuojantys tyrimai bei mokymo įstaigų susidomėjimas programa. Į sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą gali įsitraukti bet kuri ugdymo įstaiga - nuo darželio lopšelio iki universiteto. Mūsų programoje jau dalyvavo Aleksandro Stulginskio universitetas. Tikimės, kad ateityje įsitrauks ir daugiau aukštųjų mokyklų“, – samprotavo R.Sabaliauskas.

Kaip elgtis su dabartine karta – vienareikšmių atsakymų nėra

Konferencijos metu Lietuvos edukologinio universiteto Socialinės edukacijos fakulteto Socialinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Sigita Burvytė pristatė atliktus mokslinius tyrimus, kurie atskleidžia kūdikystės ir ankstyvosios vaikystės svarbą sveikos gyvensenos įpročių ugdymuisi.

„Asmenybės gyvenimo modelis susiformuoja iki penkerių metų, todėl labai svarbi užduotis tenka tėvams ir kitų vaikų ugdytojams, kurie turi sudaryti sąlygas vaikams patirti kuo daugiau įvairiapusiškų potyrių, sudarančių visapusiškos asmenybės ugdymosi pagrindą. Vaikų potyriai patiriami per 5 receptorius: klausos, regos, skonio, uoslės, lytėjimo. Todėl svarbu vaikams leisti judėti ir patirti įvairių potyrių per odą, suteikti galimybę pabūti gamtoje ir matyti įvairius vaizdus bei girdėti skirtingus garsus, ragauti įvairius produktus ir kt. Šie potyriai apima vaikų fizinį aktyvumą, socialinius įgūdžius, valią ir kitas sritis, kurios leidžia žmogui pasijusti laimingu“, - teigia Lietuvos edukologinio universiteto doc.dr. S.Burvytė.

Anot prelegentės, labai svarbu tėvams ir kitiems vaikų ugdytojams suteikti savalaikes žinias apie vaikų raidos imliuosius periodus, kad suaugę sudarytų tinkamas savalaikes sąlygas vaikų sveikos gyvensenos įpročiams ugdytis. Jeigu namas statomas ant netinkamų pamatų, jis laikui bėgant nugriūva. Taip ir žmogui, jeigu nuo pat pradžios išsiugdomi sveiki gyvensenos įpročiai, tada nereikia koreguoti savo elgesio. Kuo įprotis senesnis, tuo daugiau pastangų reikia tiek paties žmogaus tiek aplinkinių, siekiant koreguoti netinkamus elgesio bruožus. Prelegentės pagrindinis dalyvavimo tikslas buvo perduoti žinutę visuomenei apie pedagogų darbo svarbą su vaiku kai raidos imlieji periodai yra nepasibaigę. Svarbu šviesti visuomenę ir pristatyti tėvams naujausių tyrimų rezultatus apie sveikos gyvensenos įpročių skiepijimą nuo pat gimimo, nes doc. dr. S. Burvytės atliktų tyrimų duomenimis tėvams ir pedagogams trūksta žinių apie šių dienų vaikų ugdymą.

„Valingas, visapusiškai stiprus, bendraujantis, savarankiškas, pasitikintis savimi, mokantis tinkamais būdais išreikšti savo emocijas vaikas gali užaugti laimingu ir sveiku žmogumi, bet tam reikalinga tėvų ir kitų ugdytojų pagalba“ - sako doc. dr. S. Burvytė.

Konferencijos dalyviai, kaip sveiko augimo ir klestėjimo simbolį, specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ kieme pasodino ąžuoliuką. Ši idėja buvo įkvėpta į konferenciją susirinkusiųjų nuoširdus tikėjimas, kad Lietuvoje augs ir gyvens kaip ąžuolai stiprūs ir sveiki žmonės, kurie atsakingi už savo ir savo artimo sveikatą. Juk vienas iš lydinčiųjų „Sveikos ateities“ projekto šūkių, kurį vaikai nuolat kartoja baigdami mankštą – SVEIKATA MŪSŲ RANKOSE.

Pranešimus, skaitytus konferencijos „Sveika ateitis - mūsų dabartis“ metu, rasite šiose nuorodose:

13 Komentarai

Būtų gerai, jeigu tokiu renginių, konferencijų būtų daugiau ir, kad juos vyktų ne tik mokyklose, darželiuose, bet ir ten kur renkasi visuomenė (pvz: parkuose, paroduose, net parduotuvėse), kad ne tik Z kartai viskas būtų prieinama,bet ir Y irgi.

Puiku :) o kaip sujudinti pauglius z kartos? Mano broliui 14, jis jau 175cm ūgio bet jokios fizikines veiklos bei sporto jo gyvenime nėra :( nors ir sukurtos visos galimybės mokykloje, kasdienis pauglio atsakymas NENORIU!

Aš manau, kad projektas “Sveika ateitis” yra tikrai puiki mintis. Pamenu ir mano mokykloje būdavo savaitė, kuomet prieš pamokas reikėdavo padaryti trumpus pratimus, kad apšiltume. O šiuolaikinį jaunimą tikrai sunku išjudinti. Ir mano brolis didžiąją laiko dalį praleidžia įnikęs į planšetę, tik paskutiniu metu susidomėjo vienu būreliu ir tai tikrai gerai, nes grįžęs pavargęs net negalvoja apie kompiuterinius žaidimus, o paruošia pamokas ir eina miegoti. :)

Smagu, kad skatinamas fizinis vaikų aktyvumas. Technologijų naujovės taip stipriai įtraukia ir užgožia kitas veiklas, todėl vaikams būtina judėti. Pastebėjau savo sūnų, kuris ilgiau pabuvęs lauke, fiziškai daugiau pajudėjęs, pažaidęs ir pasportavęs- būna ne toks irzlus ir laimingesnis. Manau, kad taikyti "sveikos ateities" animacini projektą puiki idėja- nes vaikai žiūri daug animacinių filmukų ir jų turinys, herojai daro didelę įtaką mažiesiems.

Vaikų fizinis aktyvumas menkas, tačiau tėvai igija daugiau supratimo, leisdami vaikus į įvairius būrelius, kurie skatina vaikus fiziškai judėti, iššsikrauti. Maži vaikai natūraliai nenustygsta vietoje, vasara jų pilnas kiemas, o žiemą neišsitenka ant kalnų, džiugu tai matyti. Kiek sunkiau su užsisėdėjusiais paaugliais. Puiki idėja įvairiais būdais skatinti vaikus pamėgti sveikesnį gyvenimo būdą.

Projektas “Sveika ateitis“ tikrai gera idėja .Vaikų motyvavimas: Norint, kad vaikai daugiau judėtų, skatinimas fizinis aktyvumas yra privalomas. Pozityvus bendravimas, dėmesys ir artumas yra būtini vaiko raidai ir tobulėjimui.

Kad vaikas užaugtų sveikas, jau nuo pat gimimo reikia ugdyti sveikus gyvenimo įpročius. Smagu, kad buvo atliktas toks tyrimas. Manau, kad pedagogai ir tėveliai turi į tai atkreipti dėmesį ir skatinti vaikų fizinį aktyvumą.

Kaip gerai, kad valstybė susirupino vaikų neformalioju švietimu ir leido būreliams pasinaudoti finansavimu, nes apmaudu kai vaikai nori sportuoti bet tėveliai neišgali apmokėti būrelio.

Vaikai iš tėvų perima daug įpročių, ir būdamas mažas kviesdamas sūnus tėtį pažaisti futbolo lauke, mato, kad tėčiui nė motais tas futbolas, o tv ekranas ir sofa yra svarbiau. Todėl nieko nuostabaus, jog vaikui kyla apatija fiziniam aktyvumui. A. Skurvydas teigdamas, kad intensyvus sportas dar niekam netrukdė, - nė kiek nesuklydo, bet šia vertybę pirmiausia reikia įdiegti tėvams, bet ne vaikas. O vėliau tai yra "grandininė reakcija".

Fizinis aktyvumas yra labai reikalingas, ypač vaikams. Tikrai gaila, kad šiuolaikiniame technologijų amžiuje dažnas vaikas tikrą kamuolį iškeičia į kompiuterįnį krepšinį, o bėgiojimą lauke į kokias kompiuterines lenktynes. To neturėtų būti. Visi projektai skatinantys vaikus judėti yra labai sveikinantys. Juk fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik kūnui, bet ir protui.

Projektas ,, Sveika ateitis" tikrai gera idėja ir Z kartos vaikus, kartais tikrai nėra lengva išjudinti, bet su šią mintimi man atrodo tikrai daug vaikučių prisijungti pajudėti galima, tai ir sveika ir įdomu ir vyksta ne tik sporto,bet ir grupinis užsiėmimas, tokių projektų galėtų būti ir daugiau, būtų gerai kad jie vyktų ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir už jų ribų, kaimo ir miestelių vaikams tai irgi reikalingi projektai.

vienas geriausių išmaniųjų įrenginių ir fiznės veiklos duetų buvo pojektas "Pokemon GO", nors projektas ilgai neišgyveni, tačiau tai buvo puikus pamatos kuriuo keliu reikėtų eiti mėginant išjudint Z kartos jaunimą.

Šiuolaikinės technologijos - tai viena iš galimybių pažinti pasaulį, bet tai virtuali aplinka, kurioje neužuosi, nepaliesi, to kas vyksta ekrane. Tobulėjantis žmogaus gyvenimas išmaniųjų technologijų dėka pavertė žmogų įkaitu. Kaip visada, lazda turi galus. Užvaldę technologijas, į šoną nustumiame gyvąją aplinką, judėjimą, bendravimą. Net su gimtadieniu draugą dabar sveikiname internetu. Ir vėl reikia prisiminti, kad tėvai visų pirma turi rodyti pavyzdį. Manau, kad žaidybinio pobūdžio pratimai, įdomios užduotys, patraukli judėjimo aplinka tikrai pritrauktų vaikus daugiau judėti.

Komentuoti

Filtered HTML

  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Leidžiamos HTML žymės: <a> <em> <strong> <cite> <blockquote> <code> <ul> <ol> <li> <dl> <dt> <dd>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
CAPTCHA
Klausimas, skirtas patikrinti ar esate žmogus ir išvengti automatinių komentuotojų.