Žaidimas vaiko socializacijos veiksnys

Forums: 

ŽAIDIMAS VAIKO SOCIALIZACIJOS VEIKSNYS

Socializacija tai procesas, kurio metu individas įsijungia į visuomenę, jos struktūrinius padalinius (socialines grupes ir bendrijas, institutus, organizacijas), perima jų sukauptą patirtį, socialines vertybes ir normas, formuoja socialiai reikšmingus asmenybės bruožus.

Socializacijos procesas vaikui yra svarbus, nes jo metu perimamos žinios ir nuostatos apie visuomenę, socialinį elgesį, santykius. Vaikų socializaciją galima apibrėžti kaip trijų procesų dermę. Nes joje vyksta trys svarbūs procesai: vaikai išmoksta būti pilnaverčiais visuomenės nariais, senoji karta jiems perduoda kultūrą ir tradicijas, įvyksta vaiko savęs atskleidimas.



Teigiamas žaidimo poveikis vaiko socializacijai

Socializacija dažnai vyksta per grupinę patirtį, todėl žaidimai yra svarbūs vaiko socializacijai. „Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai įgyja visuomeninių įgūdžių ne tiek iš suaugusiųjų, kiek iš tarpusavio sąveikos“. Maži vaikai nemoka komunikuoti žodžiais, bet puikiai susikalba kitais būdais, dažnai per žaidimus. Vaikams nekyla sunkumų susibendraujant su savo bendraamžiais.

Teigiama, kad žaidimas tai pagrindinė ikimokyklinukų veikla, o jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams šią vietą užima mokymasis. Tačiau su šiuo teiginiu galima nesutikti, nes žaidimai po pamokų gali būti gera atsipalaidavimo priemonė. Kartu padedanti vaikams tarpusavyje bendrauti ir ugdytis.

Žaidimai gali būti naudingi koreguojant vaiko elgesį. Siekiant teigiamos vaiko socializacijos galima taikyti vaiku elgesio koregavimo grupėje žaidimo terapijos metodą.

Vaikai suvokia žaidimą ne tik kaip pramogą ir neribotą laisvę. Žaisdami jie įtemptai dirba – susipažįsta su daiktais, lavina savo vaizduotę ir dėmesį. Vaikai mėgsta žaisti ne todėl, kad tai lengva, o todėl kad tai sunku. Kiekvieną dieną, kiekvieną minutę vaikai nori įsisavinti vis sunkesnes veiklos formas. Jie nori išmokti daryti tą, ką daro kiti vaikai ir suaugusieji . Žaidimas žavi ir traukia vaiką, todėl kad tai yra svarbiausia jo intelektinio augimo ir kūrybingumo sąlyga, kuri padeda vaikui sėkmingai integruotis į visuomenę.

Žaisdamas vaikas ugdo jam svarbias kompetencijas: meninę, pažinomo, komunikacinę, sveikatos saugojimo ir socialinę. Socialinė kompetencija ugdosi tokiais atvejais:

  • žaisdami vaikai ką nors veikia vieni šalia kitų, stengiasi susikaupti, netrukdyti vieni kitiems;
  • vaikai dalijasi žaislais ir priemonėmis;
  • vaikai grupėje kuriasi savo žaidimo taisykles;
  • vaikas grupėje nebijos rizikuoti, ieškoti kūrybinių sprendimų, gerbia savo ir kito savitumą;
  • vaikas drąsiai sprendžia jiems iškilusias problemas, konfliktus ir taip pratinasi įveikti kasdienėje veikloje galinčius kilti sunkumus.

Pedagogai savo darbe būtinai turi naudoti žaidimo metodą, kuris leistų suartėti su vaiku ir užimti jį jam įdomia ir labai reikalinga veikla, padedančia jam būti aktyviu visuomenės ir bendruomenės narius.



Žaidimas kaip neigiamas vaiko socializacijos veiksnys

Žaidimai ne visais atvejais teigiamai veikia vaiko socializaciją, požiūrį į aplinką ir santykius ir pasaulio suvokimą. Viena populiariausių šių dienų žaidimų rūšių yra kompiuteriniai žaidimai. Mokslininkai jau seniai pastebėjo ryšį tarp kompiuterinių žaidimų ir vaiko pasaulėžiūros.Vyresnių klasių moksleiviai turi nepakankamai susiformavusį supratimą apie žmogaus garbę ir orumą, blogai įsisavino atitinkamo elgesio būdus, pasireiškimus bendraujant su kitais žmonėmis. Ši problema tampa labai aktuali dabar, kai per žiniasklaidą, internetą mokiniai mato ypatingai daug agresyvaus, žmogaus orumą žeminančių elgesio, pasisakymų ir net žiaurių kompiuterinių žaidimų pavyzdžių.

Kompiuteriniai žaidimai be agresijos sukelia mokymosi sunkumo, prastesnių santykių su bendraamžiais problemas. Tokio poveikio priežastis yra ta, kad vaikams, kurie daug žaidžia nelieka laiko mokytis ir bendrauti.

Žaidimai ne tik mažina vaiko socializaciją, bet gali sukurti ir socialinę izoliaciją. Daug žaidžiantys vaikai gali mažiau dėmesio skirti kitoms veiklos, taip užsisklęsdamas savimi. Žaidimai taip pat gali sukelti sveikatos sutrikimų, tokie kaip akių likos, nutukimas. Žaidimuose vaikas gali išmokti necenzūrinės kalbos ir netinkamo elgesio. Taip pat tyrimais yra įrodyta, kad žaidimai sukelia priklausomybę, todėl geriau riboti vaiko laiką prie kompiuterio.



Pasidalinkite patirtimi:

Kokia Jūsų nuomonė apie vaikų žaidimus ir kokį poveikį žaidimai turi vaikų socializacijai?

Esu ikimokyklinio amžiaus vaikų globos namų auklėtinių socialinė darbuotoja- mamytė. Mūsų mažylių šeima- mišri vaikučių grupė nuo gimimo iki 6 metų. Dar savanoriauju vaikus užimdama būrelyje "Knygos bičiuliai", o taip pat vykdau mažylių prevencinę programą "Įveikime kartu", taigi mano kasdienybėje nuo ryto iki vėlaus vakaro gyvenamas- žaidimas. Galima drąsiai tarti, kad iki atsirandant naujosioms technologijoms,- mūsų vaikų susipažinimas su pasauliu vyko natūraliu būdu: nuo ryto iki vakaro žaidimai, žaidimai ir tik žaidimai, -"gyvas" natūralus, vaikiškas bendravimas ir svarbiausiai- kiemo draugai. O žaidimai...tikras mąstymas, viskas natūraliomis aplinkybėmis, natūralioje gamtoje, su natūraliomis priemonėmis, pridėk lakios fantazijos... ir žiūrėk, kad jau vakaras. O taip norėtųsi dar pabūti... Šiandienoje žaidimai vyksta- virtualioje erdvėje, ir jau "mažąjam pypliukui" labiau knieti stovėti šalia žaidžiančiojo- stebėti žaidimus iš šalies, nei pačiam ką nors galvoti. Mano mažyliai- išskirtiniai žmogučiai, sužeistomis širdelėmis, turintys didelio gyvenimiško patyrimo , nors jų gyvenimo kelias dar labai trumpas. Retas kuris mažylis moka žaisti siužetinius, vaidmeninius žaidimus, dažnai nori visko kartu, ir tuojau vėl keičiasi jo planai. Tad man, aktualu savo mažylį mokinti žaisti, būti nuolat šalia jo. Negaliu sakyti, kad mes labai esame kitokie, nei šeimoje augantys vaikai (žinoma, rūpestėlių širdelėje daugiau), tačiau visus darbelius galime nudirbti, jeigu teisingai savo veiklą nukreipsime žaidybine forma. Taigi žaidimas mūsų vaikams yra būtina socializacijos priemonė, tačiau suaugęs žmogus turi nuolat būti nors "viena ausimi" su jais. Aš griežtai prieš kompiuterinius žaidimus- tai liga ir jei vieną kartą pradėjai, tai neis sustoti. Su savo vyresniaisiais "kariauju" ir nuolat prigalvoju įvairių užduočių "Savojo Aš" tobulinimui- kompiuteriais mokomės rašyti, tinkamai bendrauti, domėtis pasaulio naujienomis. O paskui ....dar vieną žaidimuką... ir jau viskas... Juk nebūsi atsilikęs nuo mados... Viskas su saiku... ir nuolatiniu bendravimu, kalbėjimu, meile- viskas mums mažyliams pasiekiama ir įveikiama.

vaikui zaidimai yra labai svarbus, vaikas save udgo per juos. Dalinasi daiktais su kitais, tai jis ismoksta nebuti savanaudis. Vaikas ugdo save visapusiskai. Vaikai zaisdami labai daug socializuojasi tarpusavyje. Pvz zaisdami namus, jie pasiskirsto vaidmenimis ir taip socializuojasi. Ar tai zaizdami parduotuve jie taip pat mokosi bendradarbiavimo kartu. Mano nuomone reikia vaikams nuo daugiau zaisti, tevai turetu su vaiku uzsiimti ir zaisti kartu, per zaidimus galima ismokti labai daug dalyku.

Žaisti yra taip pat svarbu kaip ir mokytis. Ir vienai, ir kitai veiklai reikia sutelkti dėmesį ir pastangas. Žaidymo metu vaikai išmoksta susitaikyti su pralaimėjimais, laikytis tam tikrų taisyklių ir, svarbiausia, -tai yra būdas puikiai praleisti laika bėgiojant, galvojant, ką nors darant ir išmokstant tūkstantį naujų dalykų.

Komentuoti

CAPTCHA
Klausimas, skirtas patikrinti ar esate žmogus ir išvengti automatinių komentuotojų.